NAUJIENOS

Tegul visi bus viena
2023-09-25

Bažnytinio paveldo muziejuje rugsėjo 29 d. atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“. Ši sukaktis sutampa su Vilniaus 700 metų jubiliejumi, o Vilnius turi išskirtinę reikšmę šv. Juozapato istorijoje. Čia įvyko jo pašaukimas į vienuolystę, skleidėsi ganytojiška veikla, čia, Švč. Trejybės vienuolyne, kartu su Juozapu Benjaminu Rutskiu Juozapatas pradėjo vienuolinio gyvenimo reformas ir įkūrė Bazilijonų ordiną. Šv. Juozapatą galime pagrįstai vadinti Vilniaus šventuoju: nuo XVII a. jis buvo laikomas Abiejų Tautų Respublikos globėju, o ikonografijoje dažnai stoja į vieną gretą su dangiškuoju Lietuvos sergėtoju šv. Kazimieru.

Jonas Kuncevičius gimė 1580 m. Voluinės Vladimire, dabartinėje Ukrainoje. Paūgėjęs persikėlė į Vilnių, kur tėvo pageidavimu turėjo mokytis pirklio amato. 1604 m. apsivilko vienuolio abitą – priėmė Juozapato vardą ir įsikūręs Švč. Trejybės vienuolyne gyveno pamaldžiai ir asketiškai. Ištuštėjęs, apleistas vienuolynas XVII a. pradžioje jo pastangomis ir dėl patraukiančio jo paties gyvenimo pavyzdžio atgijo ir suklestėjo. Jis tapo reformuotos Rytų krikščionių vienuolių bendruomenės – Švč. Trejybės kongregacijos – dvasine širdimi, o apie ją telkėsi prie unijos prisijungę vienuolynai Minske, Žyrovičuose, Bytenyje ir Naugarduke. 1618 m. Juozapatas tapo Polocko arkivyskupu. Tarp unijos šalininkų ir priešininkų kilus įtampai, 1623 m. jis buvo žiauriai nužudytas Vitebske. Gyvenimu ir kankinyste Juozapatas Kuncevičius pelnė šventojo šlovę, 1642 m. buvo beatifikuotas, o 1867 m. kanonizuotas ir tapo pirmuoju Abiejų Tautų Respublikoje įkurtos Graikų apeigų Katalikų (Unitų) Bažnyčios šventuoju. Šiandien karo akivaizdoje šv. Juozapato kankinystės jubiliejus įgauna ir ypatingą vienybės su Ukraina prasmę, primena mūsų bendrą istoriją.
Paroda ne tik atskleidžia šv. Juozapato asmenybę bei veiklą, bet ir pasakoja istorinį jo gyvenimo kontekstą, primena Brastos unijos, padėjusios Graikų apeigų Katalikų (Unitų) Bažnyčios pagrindus, aplinkybes, Bazilijonų ordino įkūrimą ir veiklą. Šventojo jubiliejus suteikė progą sutelkti Lietuvoje išlikusį mažai tyrinėtą Unitų Bažnyčios paveldą. Parodoje pristatoma unikali XVII a. rytų apeigų liturginių drabužių kolekcija ir unitų vyskupų portretų galerija iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, šv. Juozapato relikvijas saugantys relikvijoriai, pirmieji šventojo atvaizdai senuosiuose leidiniuose, ankstyvieji jo biografijų leidimai bei paskelbimo šventuoju etapus iliustruojantys dokumentai. Iš Lvovo atgabentos 26 vertybės, dauguma – unikalūs šv. Juozapato atvaizdai, atskleidžiantys jo gerbimo raidą nuo beatifikacijos XVII a. iki XX a. atvaizdų.
Atidarymo dieną parodos lankymas nemokamas, vyks nemokamos ekskursijos. Parodą lydi paskaitų ciklas „Kijevo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“, ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir lauko paroda ant Vilniaus katedros šoninio fasado.
Didieji parodos partneriai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lvovo nacionalinis A. Šeptyckio muziejus. Taip pat eksponuojamos vertybės iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos valstybės centrinio archyvo, Lvovo istorijos muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Vilniaus universiteto bibliotekos, Vilniaus arkivyskupijos ir Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių, nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Paroda veiks Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) iki 2024 04 27.
Parodą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus arkivyskupija