Paroda „Jie kūrė Lietuvą"
2018-10-29
Lietuvos švietimo istorijos muziejus (Vytauto pr.52, Kaunas) kviečia į parodą „Jie kūrė Lietuvą".
Minint valstybės atkūrimo šimtmetį, prisimename tuos, kurie buvo modernios Lietuvos valstybės kūrėjai. Tai tūkstančiai įvairių specialybių, įvairių tautybių, skirtingų religijų ir socialinių grupių žmonės. Pedagogai, inžinieriai, sportininkai, aviatoriai, ūkininkai, muzikai kūrė valstybingumo idėją, saugojo bei puoselėjo lietuviškas tradicijas, dirbo tėvynei.
Lietuvos švietimo istorijos muziejus yra Kauno naujamiestyje, Vytauto prospekte, greta Senųjų Kauno kapinių, kuriose draugiškai sugyveno keturios religinės bendruomenės – evangelikai, musulmonai, katalikai ir stačiatikiai. Kapinės priglaudė ne tik paprastų miestiečių, karių, karo didvyrių, bet ir daugelio iškilių, švietimui ir kultūrai nusipelniusių, asmenybių palaikus. Tapo pasyvios rezistencijos vieta, tautos didvyrių panteonu. 1959 m. kapinės sunaikintos. Jų vietoje suprojektuotas poilsio parkas pavadintas Ramybės parku.
Šia paroda siekiame priminti Senųjų Kauno kapinių istoriją ir ten amžinybėn palydėtus žymius Lietuvos kūrėjus, įtraukti vietos bendruomenes, paskatinti diskusiją dėl šios išskirtinės miesto erdvės ateities.
Lauko stenduose pateikta informacija yra ne tik iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus, bet ir iš kitų Lietuvos muziejų rinkinių. Pasirinkta istoriškai svarbi simbolinė vieta – Senosios Kauno kapinės.
Minint valstybės atkūrimo šimtmetį, prisimename tuos, kurie buvo modernios Lietuvos valstybės kūrėjai. Tai tūkstančiai įvairių specialybių, įvairių tautybių, skirtingų religijų ir socialinių grupių žmonės. Pedagogai, inžinieriai, sportininkai, aviatoriai, ūkininkai, muzikai kūrė valstybingumo idėją, saugojo bei puoselėjo lietuviškas tradicijas, dirbo tėvynei.
Lietuvos švietimo istorijos muziejus yra Kauno naujamiestyje, Vytauto prospekte, greta Senųjų Kauno kapinių, kuriose draugiškai sugyveno keturios religinės bendruomenės – evangelikai, musulmonai, katalikai ir stačiatikiai. Kapinės priglaudė ne tik paprastų miestiečių, karių, karo didvyrių, bet ir daugelio iškilių, švietimui ir kultūrai nusipelniusių, asmenybių palaikus. Tapo pasyvios rezistencijos vieta, tautos didvyrių panteonu. 1959 m. kapinės sunaikintos. Jų vietoje suprojektuotas poilsio parkas pavadintas Ramybės parku.
Šia paroda siekiame priminti Senųjų Kauno kapinių istoriją ir ten amžinybėn palydėtus žymius Lietuvos kūrėjus, įtraukti vietos bendruomenes, paskatinti diskusiją dėl šios išskirtinės miesto erdvės ateities.
Lauko stenduose pateikta informacija yra ne tik iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus, bet ir iš kitų Lietuvos muziejų rinkinių. Pasirinkta istoriškai svarbi simbolinė vieta – Senosios Kauno kapinės.
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus informacija
