NAUJIENOS

Pamario galerijoje vasarą veiks dvi naujos parodos
2022-06-07

2022 m. birželio 9 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija (L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa) kviečia į dvi atidaromas parodas – „Šviesų ir spalvų vizijos. Lino Julijono Jankaus peizažai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“ ir grafikės Jūratės Stauskaitės „Paukščiai. Piešiniai, 1990–2022“. Atidaryme dalyvaus autorė J. Stauskaitė ir parodų kuratorės Nijolė Nevčesauskienė bei Regina Urbonienė.

Tapytojo Lino Julijono Jankaus (1946–2014) parodoje eksponuojami Pamario krašto 8‒9 dešimtmečių peizažai, koncentruotai ir įtaigiai atveriantys glaudžias sąsajas su dailininkui artimomis vietomis. Melsvai pilkšvų tonų įtaigūs Drevernos, Rusnės, Rasytės, Pjaulių, Mingės, Nemunyno, Gilijos ir kt. vietovių motyvai atsiveria skirtingų rakursų konstruktyviomis kompozicijomis. Jankaus tapybos motyvais tapo Pamario vanduo, laivai, valtelės, namai, kanalai. Dailininkas paniro į šio krašto aplinką ir gamtą, prisišliejo prie ten gyvenusių žmonių. Tapyboje jis atrado daug kartų kitų dailininkų eksploatuotą priemonę ‒ šviesą. Saulė ir jos šviesa, raibuliuojantis vanduo medžių ir pievų apsuptyje tapo jo pagrindiniais tapybos motyvais. Dailininko tapybos kalbai įtakos turėjo ir tai, kad, būdamas vilnietis, 1999 m. jis persikėlė gyventi į Pjaulius, kur sėmėsi gilaus ir prasmingo kūrybos įkvėpimo gamtos apsuptyje, vaikštinėdamas po apylinkes, plaukiodamas Kuršių mariose paties pasigamintu kurėnu. Jankus gimė 1946 m. Priekulėje, mirė 2014 m. ten pat. 1964‒1969 m. Lietuvos dailės institute studijavo tapybą. Nuo 1970 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, surengė kone 20 individualių parodų. Parašė prisiminimų, parodų recenzijų. Dėstė dailės disciplinas įvairiose aukštosiose Lietuvos mokyklose.

Linas Julijonas Jankus Prieplauka

 

Linas Julijonas Jankus. Prieplauka. 1982 m.

 

Jūratė Stauskaitė – viena ryškiausių Lietuvos grafikos kūrėjų, debiutavusi XX a. 8 dešimtmetyje kartu su stipria menininkių karta, atnešusia į lietuvių grafiką stiprų emocionalumo užtaisą, simbolių kupiną plastinę kalbą. 

Paukščiai Stauskaitės kūryboje ėmė rastis ankstyvuosiuose grafikos cikluose apie 1980-uosius. Moters-paukščio vaizdinys anksti nužymėjo grafikės kūrybinio braižo pokyčius ir tapo daugiausiai varijuotu jos kūrybos motyvu. Paukščiai ar moterys-paukštės, kūriniuose sutinkami įvairiausiais pavidalais, įkūnija asmenybės siekių veržlumą, kūrybos ir laisvės poreikį, negandų pranašystę, sielos skrydį ir vilties troškulį. Piešiniuose tušu, anglimi ar sangvinu Stauskaitė išlieja visas emocijas: nežabotas svajas ir drovumą, pergalingą triumfą ir nusižeminimą, pyktį, nepasitenkinimą ir švelnumą, nuolankumą, susitaikymą. Parodoje „Paukščiai“ pristatomi kelių paskutiniųjų dešimtmečių menininkės piešiniai ir šiandienos aktualijas atliepianti piešinių instaliacija. Ji, kurta besiruošiant asmeninei parodai, ką tik prasidėjusio karo Ukrainoje fone, talpina savyje skausmą, nerimą ir didžiulę gėrio pergalės viltį. 

jūratė paukščiai

Jūratė Stauskaitė. Paukščiai

 

Parodos veiks iki rugsėjo 25 d. 

Rėmėjas – Neringos savivaldybė

 

Parodos „Šviesų ir spalvų vizijos“kuratorė – N. Nevčesauskienė, parodos „Paukščiai. Piešiniai, 1990–2022“ – R. Urbonienė.