NAUJIENOS

Muziejų kelias Aukštaitijoje
2023-08-20

PARODA ,,SAKRALINĖ GOTIKA ŠIAULIŲ „AUŠROS“ MUZIEJAUS RINKINIUOSE SAUGOMOSE XIX A. GRAVIŪROSE“

Rugpjūčio 21 d. (pirmadienis) – rugsėjo 27 d. (trečiadienis)

Chaimo Frenkelio vilos-muziejaus darbo laiku

Šiaulių „Aušros“ muziejus pristato muziejaus rinkiniuose saugomas XIX a. graviūras, vaizduojančias Europos gotikos stiliaus bažnyčias ir katedras. Išmaniųjų technologijų pagalba, lankytojai pažintį su parodos tema galės pratęsti nusikeldami į įvairius Europos miestus bei apžiūrėdami graviūrose matytus statinius esamuoju laiku. Parodą taip pat siūloma apžiūrėti virtualiai portale limis.lt.

Renginys mokamas (muziejaus lankytojo bilietas)

Organizatorius Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vilniaus g. 74, Šiauliai, tel. + 370 41 52 69 33

Susitikime Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje, Vilniaus g. 74, Šiauliuose

 

EKSKURSIJA ,,ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA“

Rugpjūčio 25 d. (penktadienis) 

18.00 – 18.40 val.

18.00 val. – Senoji Zapyškio bažnyčia laukia lankytojų ekskursijoje ,,Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia“. 

Lankytojai kviečiami į gotikinę Švento Jono Krikštytojo bažnyčią – Zapyškio vizitinę kortelę, puošiančią ir dabartinį miestelio herbą. Zapyškio istorija prasidėjo XVI amžiaus pradžioje, kuomet didikai Sapiegos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro gavo žemių su valstiečiais, ir manoma, Zapyškį tikėjosi paversti įtakingu miestu, prekybos centru. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią supa istorijos, kuriose darniai jungiasi mitai, legendos ir faktai. Ekskursijos metu sužinosite, kodėl ji vadinama Lietuvos bažnyčių motina, išgirsite apie bažnyčios architektūrinį unikalumą, pamatysite, kokiais išskirtiniais eksponatais bažnyčia garsėjo iki XX amžiaus pradžios, kuomet buvo nuspręsta uždaryti nuolat potvynių užliejamą ir vienišą kairiajame Nemuno krante likusią šventovę. Ateikite, pamatykite, išgirskite – Zapyškis nebe Nemuno, o kultūros potvynis.

Renginys nemokamas

Organizatorius Senoji Zapyškio bažnyčia, Muziejaus g. 1, Zapyškis, tel. +370 608 34591

Susitikime Senojoje Zapyškio bažnyčioje, Muziejaus g. 1, Zapyškyje

 

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS „GOTIKOS BRUOŽAI LIETUVOJE. ZAPYŠKIO BAŽNYČIOS REKONSTRUKCIJA“

Rugpjūčio 26 d. (šeštadienis) 

16.00 – 17.15 val.

16.00 val. – Senoji Zapyškio bažnyčia kviečia lankytojus į edukacinį užsiėmimą „Gotikos bruožai Lietuvoje. Zapyškio bažnyčios rekonstrukcija“

Gotika – pirmas architektūrinis stilius Lietuvoje. Lyginant su Europa, Lietuvoje ji pradėjo plisti gan vėlai. Tačiau, tam nebuvo sąlygų, nes pilys ir įtvirtinimai statyti iš lauko riedulių karų metu buvo daug patikimesni už elegantiškus mūrinius bokštelius. Senoji Zapyškio bažnyčia – viena seniausių vėlyvosios gotikos stiliaus bažnyčių Lietuvoje. išsiskirianti dar ir tuo, kad buvo pastatyta ne didžiuosiuose miestuose, bet periferijoje.

Susipažinsite su Lietuvoje esančiais gotikiniais statiniais ir jų architektūriniais bruožais išskirtinį dėmesį kreipiant Zapyškio bažnyčiai, jos pastatymo istorijai ir naujai atkurtoms detalėms, kurios jus nukels į praeitį. Iš pateikto sukonstruosite erdvinį Senosios Zapyškio bažnyčios maketą.

Renginys nemokamas

Organizatorius Senoji Zapyškio bažnyčia, Muziejaus g. 1, Zapyškis, tel. +370 608 34591

Susitikime Senojoje Zapyškio bažnyčioje, Muziejaus g. 1, Zapyškyje

KULTŪRINIS SUSITIKIMAS „MADONŲ SU KŪDIKIU VAIDMUO VAKARŲ IR LIETUVOS RELIGINĖJE VIZUALINĖJE KULTŪROJE“

Rugsėjo 2 d. (šeštadienis)rugsėjo 9 d. (šeštadienis) 

12.00 ir 15.00 val. – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia lankytojus į kultūrinį susitikimą „Madonų su kūdikiu vaidmuo Vakarų ir Lietuvos religinėje vizualinėje kultūroje“. Būtina išankstinė registracija tel. +370684 84388

Gotikos stiliaus menas politiškai ir istoriškai susiformavęs XII amžiaus Prancūzijoje, paplito visoje Europoje, tačiau ne vienodais laiko tarpais. Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę saviti gotikiniai statiniai atėjo drauge su krikščionybe keliais amžiais vėliau, palikdami ryškų pėdsaką. Deja, to negalima pasakyti apie visas šio laikotarpio meno šakas. Ne vienas vertingas dailės kūrinys buvo nublokštas ar sunaikintas pro mūsų kraštą praūžus karams ir sukilimams. Dabar tokių vaizduojamųjų ir taikomųjų dirbinių, prie kurių meldėsi tūkstančiai, į kuriuos krypo maldininkų akys, išlikę vos pavieniai. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus kviečia susitikti ir kartu apžvelgti Muziejuje saugomas gotikines Madonas. Nuo Lietuvos ir Vakarų Europos istorinio konteksto, ikonografijos elementų, stiliaus bei simbolizmo iki diskusijos apie tai, kam sakraliniame mene suteikiamas pirmumas – estetiniam atvaizdui ar žinios skleidimui. 

,,Veliuonos Madona“- viena gražiausių gotikinių skulptūrų Lietuvoje. Ši skulptūra rasta užmūryta rūsio sienoje, 1964 m. restauruojant Kauno Dominikonų bažnyčią. Žinoma, kad Madona iš Veliuonos bažnyčios 1931 m. buvo eksponuota Pirmojoje Lietuvos senojo bažnytinio meno parodoje, po to pateko į Bažnytinio meno muziejų ir karo metu slepiama užmūrijant bei bandant ją išsaugoti .

„Madonos su kriauše“ skulptūros kilmė nežinoma. 1931 m. ji buvo eksponuota Pirmojoje Lietuvos senojo bažnytinio meno parodoje, po parodos deponuota Bažnytinio meno muziejui. 1994 m. ,,Madona su kriauše“ buvo grąžinta Valstybiniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, 1994-1997 m. restauruota Vilniuje.

Renginys mokamas (muziejaus lankytojo bilietas)

Organizatorius Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55, Kaunas, tel. +370 684 84388

Susitikime Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune

PARODA ,,LIETUVIŠKOJI GOTIKA: TRAKŲ ESTETIKOS IR FENOMENO REFLEKSIJOS“

Rugsėjo 5 d. (antradienis) – rugsėjo 28 d. (ketvirtadienis)

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbo laiku

Paroda „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“, parengta bendradarbiaujant su Trakų istorijos muziejumi, atskleidžia viduramžių meno esmę tarp šviesos ir šešėlių, tarp sklindančio spindulio ir jo atspindžio, tarp valdančios niūrios askezės ir estetinių pajautų. Natūralią šviesą, atsispindinčią nuo raižytų skulptūrų paviršių ar sklindančią pro bažnyčių ir katedrų vitražus, viduramžių teologai prilygino dieviškajai šviesai. Viduramžių menas išmaniai išnaudojo šiuos šviesos efektus, kuriais nuolat transformavo, modifikavo ir kūrė vaizdą bei vaizdinius. Perfrazuojant iškilųjį prancūzų meno istoriką Henrį Fociloną (1881–1943), gotikos meno tvariniai yra subtilus gilaus šešėlio tinklelis, glaudus ir ištisinis, kuriame ornamento ir atvaizdo labirintas glaudžiasi prie akmens luito… 

Trakų miesto gotikinio paveldo estetikoje galime atrasti visko: ramesni paviršiai ir modeliavimas didelėse paprastose plokštumose, ant kurių lengvai krenta šviesa, XIV–XVI amžiaus pradžią primenantys architektūros paminklų, išlaikančių romaninės kaligrafijos monumentalumą, spinduliuojantys vitražai, gotikinė tapyba ir freskos, meninės raiškos priemonėmis „cituojančios“ Šventąjį Raštą, žemiškąjį gyvenimą priešpriešinančios dangiškajai istorijai. Tai buvo kvietimas menininkams pasidalinti ekslibrisuose įkūnijamais apmąstymais apie lietuviškąją gotiką kaip viduramžių Lietuvos „modernizmą“. Kviečiame į Lietuvos gotikinį paveldą pažvelgti visiškai naujai, visapusiškai, pabandyti išspręsti tokias sudėtingas istorines problemas kaip oksimoroną „tamsos šviesa“.

Renginys mokamas (muziejaus lankytojo bilietas)

Organizatorius Biržų krašto muziejus „Sėla“, J. Radvilos g. 3, Biržai, tel. + 370 450 33390

Susitikime Biržų krašto muziejuje „Sėla“, J. Radvilos g. 3, Biržuose

PARODA ,,LIETUVIŠKOJI GOTIKA: TRAKŲ ESTETIKOS IR FENOMENO REFLEKSIJOS“

Rugsėjo 6 d. (trečiadienis) – rugsėjo 27 d. (trečiadienis)

Bibliotekos darbo laiku

2022 m. Trakų istorijos muziejus jau 6 kartą vykdydamas projektą paskelbė tarptautinį ekslibrisų konkursą „Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“ Konkurso tikslas – populiarinti knygos ženklą ir tęsti konkurso rengimo tradiciją. Parodoje eksponuojami kompetentingos vertinimo komisijos įvertinti ir atrinkti geriausi 4 – 19 metų konkurso dalyvių darbai.

Trakų miesto gotikinio paveldo estetikoje galime atrasti visko: ramesni paviršiai ir modeliavimas didelėse paprastose plokštumose, ant kurių lengvai krenta šviesa, XIV–XVI amžiaus pradžią primenantys architektūros paminklų, išlaikančių romaninės kaligrafijos monumentalumą, spinduliuojantys vitražai, gotikinė tapyba ir freskos, meninės raiškos priemonėmis „cituojančios“ Šventąjį Raštą, žemiškąjį gyvenimą priešpriešinančios dangiškajai istorijai. Tai buvo kvietimas menininkams pasidalinti ekslibrisuose įkūnijamais apmąstymais apie lietuviškąją gotiką kaip viduramžių Lietuvos „modernizmą“. Kviečiame į Lietuvos gotikinį paveldą pažvelgti visiškai naujai, visapusiškai, pabandyti išspręsti tokias sudėtingas istorines problemas kaip oksimoroną „tamsos šviesa“.

Renginys nemokamas 

Organizatorius Zarasų r. savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus edukacinė erdvė, D. Bukonto g. 20, Zarasai, tel. + 370 385 43581

Susitikime Zarasų r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje Vaikų literatūros skyriaus edukacinėje erdvėje, D. Bukonto g. 20, Zarasuose

PARODA „KETURI GOTIKOS ŠIMTMEČIAI: NUO KARYBOS IKI RAŠTIJOS“

Rugsėjo 8 d. (penktadienis)

16.00 val. – Utenos kraštotyros muziejus kviečia lankytojus į senųjų leidinių parodą „Keturi gotikos šimtmečiai: nuo karybos iki raštijos“

Vienas svarbiausių Vakarų civilizacijos ženklų – raštija, kurios paminklai saugomi Utenos kraštotyros muziejuje. Utenos kraštotyros muziejaus įkūrėjas Antanas Namikas (1887–1980) muziejui padovanojo surinktą archeologijos ir senųjų, XVIII a., raštų kolekciją. Muziejaus fonduose saugoma dalis kraštotyrininko Antano Pakalnio (1892–1984) Klevėnų k., Anykščių r. įkurto muziejaus eksponatų, tarp jų ir XVII a. leidiniai, spausdinti gotišku šriftu. Jie dar niekada nebuvo rodyti lankytojams. Parodoje bandysime atsakyti į klausimą, kodėl vienoje knygoje yra kreipinys: „Malonus Žmogau, Mylėk ir gerbk Senovės knygą…“. Kalbėdami apie keturių šimtmečių istorijos epochą, pristatysime skirtingus gotikos veidus, kuriuos galima pamatyti Utenos krašte: raštiją, amatus, karybą.

Renginys nemokamas

Organizatorius Utenos krašto muziejus, Utenio a. 3, Utena, tel. +370 389 61637

Susitikime Utenos krašto muziejuje, Utenio a. 3, Utenoje

KULTŪRINĖ POPIETĖ „MAIRONIO RŪMŲ IR RŪSIŲ ISTORIJA“

Rugsėjo 9 d. (šeštadienis) 

14.00 val. – Maironio lietuvių literatūros muziejus laukia lankytojų kultūrinėje popietėje „Maironio rūmų ir rūsių istorija“

Nors Maironio lietuvių literatūros muziejus įkurtas vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus rūmuose, gotikiniai XV–XVI a. rūsiai yra vieni seniausių mieste ir puikiai išsilaikę iki šiol.

Kultūrinės popietės metu vyks ekskursija „Maironio rūmų ir rūsių istorija“, tad išgirsite pasakojimą apie dar XVIII a. viduryje statytus, 1909 m. Maironio įsigytus rūmus ir besikeitusius jų savininkus. Susipažinsite su muziejaus įkūrimo ir gyvavimo iki šių dienų istorija. Sužinosite, kokią paslaptį saugo XV–XVI a. vieni seniausių Kauno mieste gotikiniai rūmų rūsiai. Šiuose rūmuose jų yra keli, visi skirtingi ir įdomūs, ir tik šios ekskursijos metu turėsite puikią galimybę pamatyti visus, nes, paprastai, lankytojai į kai kuriuos nekviečiami. Taip pat apžiūrėsite Maironio butą ir išgirsite įdomų pasakojimą apie poeto gyvenimą Kaune. Po ekskursijos kviesime neskubėti, pasivaikštinėti po Maironio puoselėtą sodą, pasivaišinti arbata.

Renginys mokamas (muziejaus lankytojo bilietas)

Organizatorius Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13, Kaunas, tel. +370 618 26887

Susitikime Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Rotušės a. 13, Kaune

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS „GOTIKOS ABĖCĖLĖ“

Rugsėjo 15 d. (penktadienis) 

13.00 val. – Rokiškio krašto muziejus kviečia į edukacinį užsiėmimą „Gotikos abėcėlė“

Tyzenhauzų alėjoje pristatysime Konstantino Tyzenhauzo piešinį „Rokiškio gotika“, supažindinsime su gotikos stiliaus istorija ir raida, jo svarbiausiais elementais.

Renginys nemokamas

Organizatorius Rokiškio krašto muziejus, Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis, tel. +370 683 82466

Susitikime Rokiškio krašto muziejuje, Tyzenhauzų g. 5, Rokiškyje

PASKAITA ,,GOTIKOS ŽENKLAI VILNIAUS PILYJE: NUO ANKSTYVOSIOS MŪRINĖS PILIES IKI DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠČIŲ REZIDENCINIŲ RŪMŲ“. TEMINĖ EKSKURSIJA ,,GOTIKOS EPOCHOS MŪRAI LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠČIŲ RŪMUOSE”

Rugsėjo 21 d. (ketvirtadienis) 

18.00-19.00 val. Paskaita ,,Gotikos ženklai Vilniaus pilyje: nuo Ankstyvosios mūrinės pilies iki didžiųjų kunigaikščių rezidencinių rūmų“

19.00-19.45 val. Teminė ekskursija ,,Gotikos epochos mūrai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose”

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai siūlo pažinti XIII a. pab. Vilniuje pradėtą statyti pirmąją mūrinę gynybinę pilį, kuri gotikos epochoje patyrė vieną didžiausių pilies plėtros etapų. Archeologiniai tyrimai atskleidė nemažai duomenų apie XIII a. pab – XVI a. pr. architektūrą, pasaulėžiūrą ir kasdienį gyvenimą. Radiniuose atsispindi vieni ankstyviausių valstybės heraldinių ženklų, nemaža radinių dalis išsiskiria prabanga ir unikalumu, kas tik patvirtina, kad Vilniuje buvo pagrindinė valdovų rezidencija. Gotikos epochos pabaigą Vilniaus pilyje vainikuoja XVI a. pr. vėlyvosios gotikos stiliumi pastatyti nauji ištaigingi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciniai rūmai, katedra ir kiti pastatai, iš esmės pakeitę senosios pilies struktūrą, išvaizdą ir pobūdį.

Paskaitoje klausytojams pristatysime, kaip pati ankstyviausia Lietuvos mūrinė gynybinė pilis per XIII a. pab.–XVI a. pr. laikotarpį tapo didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Bus apžvelgti pagrindiniai šios epochos gynybinių ir reprezentacinių statinių raidos bruožai, archeologiniai radiniai bei įdomesni kasdienio gyvenimo aspektai. Paskaitą skaitys archeologai Egidijus Ožalas ir Gintautas Striška. 

Po paskaitos kviesime į apžvalginę ekskursiją susipažinti su gotikos atspindžiais Muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje.

Renginiai nemokami

Organizatorius Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Katedros a. 3, Vilnius, tel. +370 5 2127476

Susitikime Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmauose, Katedros a. 3, Vilnius

KULTŪROS POPIETĖ / AKCIJA „KETURI GOTIKOS ŠIMTMEČIAI: NUO KARYBOS IKI RAŠTIJOS“

Rugsėjo 22 d. (penktadienis) 

16.00 val. – Utenos kraštotyros muziejus kviečia lankytojus į kultūros popietę / akciją „Keturi gotikos šimtmečiai: nuo karybos iki raštijos“

Ieškant atsakymo į klausimą: „Kokius gotikos veidus galima pamatyti Utenos krašte?“, toliau tęsime paieškas Utenos apylinkėse, mat neišliko pirmosios bažnyčios, nebuvo mūrinių pilių, tačiau prekybiniais keliais į mūsų kraštą keliavo žinios, idėjos, naujovės.

Nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 22 d. muziejaus socialinių tinklų paskyroje uteniškius (ir ne tik!) kviesime aplankyti Utenos krašto piliakalnius, nusifotografuoti ir atsiųsti nuotrauką (-as) į muziejų. O rugsėjo 22 d. lankytojus kviesime į kultūros popietę patyrinėti piliakalnių ir palaidojimo vietų radinių, rasti panašumų ir skirtumų tarp vietos meistrų ginklų ir įrankių bei atvežtinių iš užsienio, diskutuoti, remiantis šiais pavyzdžiais, apie Europos ženklus Lietuvoje ir mūsų krašte, Lotynų civilizacijos įtaką mūsų baltiškajai tapatybei. Visų, kurie ne tik aplankys bent vieną piliakalnį, bet ir atvyks į kultūros popietę, lauks prizai.

Renginys nemokamas 

Organizatorius Utenos krašto muziejus, Utenio a. 3, Utena, tel. +370 389 61637

Susitikime Utenos krašto muziejuje, Utenio a. 3, Utenoje

UŽDARYMO RENGINYS „EUROPOS ŽENKLAI LIETUVOJE: GOTIKA

Rugsėjo 27 d. (trečiadienis) 

11.00 val. – Lietuvos muziejų asociacija, Senoji Zapyškio bažnyčia kviečia asociacijos narius į uždarymo renginį

Lietuvos muziejų kelio programos „Gimtoji Europa“ 2023 m. temos „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“ uždarymo renginys

Renginys tik su išankstine registracija Lietuvos muziejų asociacijos nariams

Organizatorius Lietuvos muziejų asociacija, Senoji Zapyškio bažnyčia

Susitikime Senojoje Zapyškio bažnyčioje, Muziejaus g. 1, Zapyškyje