LNDM kviečia
2023-10-25
NAUJA PARODA
„JCDecaux premija“ paroda
Spalio 20 d., penktadienį, 18 val., NDG duris atvers pradedančiųjų menininkų kūrybą pristatančio projekto „JCDecaux premija“ paroda „Mainais į amžius“.
Ekspozicijoje persipina folkloras, gandai, elektros energija, orų stebėjimas, kodavimas, metalo bei tirpių mineralų santykis, o meninių idėjų raiška skleidžiasi nuo skulptūros iki performanso.
Aštuntą kartą Šiuolaikinio meno centro ir lauko reklamos bendrovės „JCDecaux Lietuva“ inicijuojamame projekte „JCDecaux premija“ gausu pokyčių. Pavasarį buvo pristatyta nauja kuratorių komanda – Kotryna Markevičiūtė ir Ona Juciūtė, o parodos architektūrą patikėta kurti Povilui Marozui. Paroda pirmą kartą įkuriama muziejinėse erdvėse – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje, kur pradedančiųjų menininkų kūriniai pristatomi greta XX a. ir XXI a. meno kūrinių. Pasak kuratorių, „įsikūrusi šios kolekcijos pašonėje, naujoji „JCDecaux premijos“ paroda sudarys sąlygas nelinijiniam, keliaprasmiam pokalbiui tarp kūrinių, jų materialumų ir istorijų.“
Pasibaigus atviro kvietimo konkursui, kuriam buvo pateikta daugiau nei 100 pradedančiųjų menininkų paraiškų, Markevičiūtė ir Juciūtė išrinko didesnį nei įprastą dalyvių skaičių ir parodoje pristatys šešis menininkus – Joelį Aškinį, Tatą Frenkel, Sandrą Golubjevaitę, Urtę Janus, Mykolą Valantiną ir Miglę Vyčinaitę. Kuratorės teigė, jog atrinktos kūrinių idėjos lengvai formavo parodos viziją dėl tarpusavyje megzto įdomaus ryšio, kuriame įvairiai atsiskleidė skirtingos laiko patirtys.
Išsamiau apie parodą skaitykite čia.
ARTĖJANTI PARODA
Vilnius, Wilno, Vilnius 1918-1948
Lapkričio 9 d. NDG vyks parodos „Vilnius, Wilno, Vilne 1918-1948. Vienas miestas - daug pasakojimų“ atidarymas. Paroda atskleidžia, kaip to laiko Vilnių matė šio daugiautaučio ir daugiakultūrio miesto menininkai. Kolektyvinį Vilniaus paveikslą tarpukario metais pirmiausia kūrė lenkiškosios kultūros atstovai, tačiau labai svarbus šio vaizdinio dėmuo - lietuvių, žydų, baltarusių, rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių vilniečių žvilgsnį liudijantys kūriniai.
Paroda per amžininkų sukurtus vaizdus, daugiausia dailės kūrinius ir fotografijas, pristato itin sudėtingo laikotarpio Vilniaus vaizdinį. 1918-1948 m. miestas keliavo iš rankų į rankas, tapdamas tai Lenkijos, tai Lietuvos dalimi, jį buvo okupavę naciai ir sovietai. Okupacijos ir karai radikaliai pakeitė gyventojų sudėtį ir socialinę struktūrą, paliko žymų pėdsaką Vilniaus materialiajame kūne - jo architektūroje ir urbanistikoje.
Iš svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos muziejų, bibliotekų ir archyvų į parodą buvo atrinkta daugiau kaip 250 kūrinių - tapyba, grafika, skulptūra, fotografija, knygos. Greta plačiai žinomų ir ne kartą reprodukuotų Vilniaus dailės klasikų Ludomiro Sleńdzińskio, Bronisławo Jamontto, Michało Roubos, Jerzy Hoppeno, Jano Bułhako kūrinių pristatomi jaunosios kartos dailininkų Hannos Milewskos, Józefo Horydo, Hadassos Gurewicz-Grodzkos ir kt. paveikslai ir grafikos atspaudai. Dalis jų rodomi pirmą kartą.
Parodos kuratoriai: Giedrė Jankevičiūtė, Andrzej Szczerski
Išsamiau apie parodą skaitykite čia.
RENGINIAI
Dirbtuvės disleksiją turintiems paaugliams
Spalio 22 d., sekmadienį, 12 val. NDG vyks Donato Linkaus kūrybinės dirbtuvės disleksiją turintiems paaugliams „Dirbtuvės. Kokios dirbtuvės?“
Šiuolaikinis menininkas Donatas Linkus kviečia į susitikimus galerijos parodų salėse ir dirbtuvių erdvėje, kad kartu nuspręstų, kokios dirbtuvės būtų įdomiausios jaunam žmogui. Tyrinėsite, eksperimentuosite, diskutuosite, kursite. Jūsų – dalyvių - nuomonė čia bus svarbiausia sprendžiant, apie ką ir kokiu būdu gali vykti dirbtuvės paaugliams, turintiems disleksiją, vizualaus meno muziejuje. Tokias dirbtuves galėsite pravesti savo draugams ir išmokysite NDG edukatorius, kaip tai daryti.
Donatas Linkus – menininkas, kuriantis instaliacijas, kinetines skulptūras, jo kūriniuose svarbus žiūrovo įsitraukimas ir žaismė.
Šios dirbtuvės - tai kūrybinių dirbtuvių ciklo paaugliams, turintiems disleksiją, dalis.
Kitos dirbtuvės vyks:.
spalio 29 d., sekmadienį, 12 val.
Galima dalyvauti visose, keliose ar vienose dirbtuvėse, į kuras reikia užsiregistruoti čia.
Dirbtuvės yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projekto „Savas muziejus“ dalis.
Taktilinė ekskursija
Spalio 22 d., sekmadienį, 15 val. NDG vyks taktilinė ekskursija akliesiems, silpnaregiams ir matantiems - pastarieji ekskursijoje dalyvaus užrištomis akimis.
Ekskursija rengiama bendradarbiaujant su „GoVilnius“ ir yra iniciatyvos „Pajusk neregimą Vilnių“ dalis.
Daugiau informacijos apie iniciatyvą – čia.
Registracija – čia.
Diskusija „Einant ilgesniu keliu“
Spalio 25 d., trečiadienį, 18:30 val. NDG auditorijoje prasideda nauja kuratorių diskusijų serija „Einant ilgesniu keliu“. Pirmasis renginys skirtas atminties ir sudėtingų praeičių temai. Vizualaus meno parodų, kurių centre atsiduria sudėtingi istoriniai pasakojimai, kuravimas reikalauja subtilios jautrumo ir mokslinio tikslumo pusiausvyros.
Kuratoriai susiduria su prieštaringais liudijimais, patikimos archyvinės medžiagos trūkumu, savo pačių etine ir pilietine pozicija bei skirtingais visuomenės lūkesčiais. Galų gale, turi spręsti istoriškai reikšmingų, bet nebūtinai meniškai vertingų eksponatų įtraukimo į parodą dilemas. Kuo skiriasi istorikų ir menotyrininkų prieigos? Ar paroda gali ir turi būti nešališka? Ar įmanoma perteikti praeities kontekstų niuansus?
Dalyviai: Rasa Antanavičiūtė, Giedrė Jankevičiūtė, Indrė Urbelytė, Tomas Vaiseta. Moderuoja Ernestas Parulskis
Projektą organizuoja VšĮ „Kultfliuksas“ ir Nacionalinė dailės galerija.
Kuratorė Goda Aksamitauskaitė
Dizainerė Ineta Armanavičiūtė
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Marijos Drėmaitės paskaita ir pokalbis
Spalio 26 d., 18 val. NDG vyks Marijos Drėmaitės paskaita ir knygos „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais“ pristatymas su knygos bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Matu Šiupšinsku ir Nojumi Kizniu. Moderuos Tomas Vaiseta (Vilniaus universitetas).
Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį.
Renginio partneris – Nacionalinė dailės galerija.
Renginys nemokamas, tačiau reikalinga registracija.
Kūrybinės dirbtuvės su Karolina Nadzeikaite
Spalio 26 d., 17 val. NDG prasidės kūrybinių dirbtuvių jaunimui ir suaugusiems ciklas su menininke Karolina Nadzeikaite.
Karolina Nadzeikaitė yra autistiška menininkė iš Vilniaus, šiuo metu dirbanti bibliotekoje ir Vilniaus dailės akademijoje. Ji neseniai baigė magistro studijas VDA, kur rašė tiriamąjį darbą apie savo kaip autistiškos menininkės kasdienos kūrybą ir ta pačia tema kūrė įvairius meno objektus, įkvėptus kasdienių, pasikartojančių ritualų. Karoliną domina, kaip kasdieniai dalykai kitaip veikia autistiškas smegenis, kaip pasikartojimai buityje ar kūryboje kuria saugumą ir kaip intensyviai autistai patiria juos supančią aplinką, pastebi įvairias detales.
Yra žinoma, kad dažnam autistiškam asmeniui svarbu jausti kontrolę savo darbuose, tai teikia saugumo pojūtį. Tačiau šiose dirbtuvėse menininkė siūlo eksperimentuoti, žaisti, atsisakyti kontrolės. Leisti atsitiktinėms „klaidoms” kurti ir sensoriškai mėgautis procesu.
Registracija – čia: https://forms.office.com/pages/responsepage.aspx?id=Xg_NoBaXfkSidv4DDf0PFkFpi1DYemZBqAfuZPTV2XJURVQ5RlI0TUlBNDdSQVZTMUVSRjJCSjBFUi4u
Dalyvauti galite įsigiję galerijos bilietą.
Dirbtuvės skirtos jaunimui ir suaugusiems, esantiems ir nesantiems autizmo spektre.
Dirbtuvės yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projekto „Savas muziejus“ dalis.
Konferencija „Menas informaciniame kare“
Spalio 27 d., nuo 9 val. NDG vyks Lietuvos kultūros tyrimų instituto organizuojama mokslinė konferencija „Kad priešas liautųsi laimėjęs: menas informaciniame kare“.
Šiandien Europoje vėl vyksta intensyvus, žiaurus karas. Jo šaknys – istorinės ir susijusios su vienos valstybės imperine politika. Agresiją prieš Ukrainą, karo veiksmus ir masines civilių gyventojų žudynes Rusija grindžia imperine, totalitarine, fašistine ideologija, tradicinę savo propagandą derindama su naujesnėmis apgaulės ir psichologinio smurto technologijomis. Į kovą prieš kremliaus skleidžiamą dezinformaciją įsitraukė visas civilizuotas pasaulis, bet pirmiausia – Ukraina, kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys. Vizualiesiems menams, kinui, literatūrai, muzikai šioje kovoje tenka svarbus vaidmuo. Nuo 2022 m. vasario 24-osios socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje kasdien matome karo vaizdus, nusiaubtų miestų fotografijas, herojų portretus, subombarduotame daugiabutyje ant virtuvės spintelės išlikusį molinį gaidį ir kitus pasipriešinimo simbolius, priešą išjuokiančias karikatūras, nuverčiamus rusų istorijos paminklus, nuo sunaikinimo gelbėjamas Ukrainos meno vertybes. Skaitome karo patirtis fiksuojančios ir interpretuojančios ukrainiečių poezijos vertimus, klausomės viso pasaulio smuikininkų atliekamos ukrainiečių liaudies dainos. Performansai prie ambasadų atnaujina protesto meną, dokumentinis kinas neišskiriamai susieja meną su gyvenimu, komikų šou formuoja naują transgresijos sampratą.
Kodėl būtent menininkai dažniausiai vėl atsiduria avangarde, pirmose informacinio fronto kovotojų gretose? Konferencijos tikslas – išsiaiškinti, ką gali menas informaciniame kare, kaip atsiranda kovinė / politinė autonomiško galia, pajėgi modifikuoti jutimų struktūrą ir atmintį, o taip pat – kaip karas paveikia meną ir jo raidą.
Organizacinis komitetas: dr. Erika Grigoravičienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), prof. dr. Agnė Narušytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilniaus dailės akademija), doc. dr. Eglė Rindzevičiūtė (Kingston University, London), doktorantas Valentyn Odnoviun (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).
Konferencijos programa, pranešimų tezės – čia: https://www.lkti.lt/uploads/Konferencijos/2023/2023.10.27-28/konf_programa_santraukos.pdf.
Apsilankius galerijoje su vaikais verta stabtelėti prie kasos – ten padėti (nemokamai) užduočių lapai mažiesiems, o įspūdžius, vaikų patirtus parodose, galima iliustruoti už kasos esančioje piešimo lentoje. Kreidelės ir pieštukai – paruošti!
PARODOS
Septynios tarpukario Vilniaus menininkės NDG nuolatinėje ekspozicijoje
Kol NDG nuolatinės ekspozicijos dalis eksponatų pristatomi kitose parodose, maloniai kviečiame apsilankyti XX a. I-osios pusės dailę pristatančioje 4-oje salėje, kurioje veikia septynių tarpukario Vilniaus menininkių kūrybos paroda. Moterų kūryba tarpukariu ilgą laiką buvo beveik nepastebima, tik dabar ji pradedama tirti bei aktualizuoti. Pristatydami įvairiatautę Vilniaus menininkių bendruomenę kviečiame susipažinti su vienu šios naujai atrandamos istorijos segmentu.
Paroda NDG nuolatinėje ekspozicijoje veiks iki 2024 m. kovo mėnesio.
Ekspozicijoje pristatomos menininkės: Leona Jastrzębska-Szczepanowicz (1887–1939), Kazimiera Adamska-Rouba (1894–1941), Halina Bobaryko-Modelska (1910–?), Janina Oświęcimska-Gołubiewowa (1906–1996), Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė (1915–1980), Rachelė Roza Suckever-Uszajev (1904–1943/44), Eugenia Sienkiewicz-Przyałgowska (1891–1980)
Kuratorė: Algė Andriulytė
Architektas: Mindaugas Reklaitis
Grafikos dizainerė: Laura Grigaliūnaitė
Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE
NUOLATINĖ EKSPOZICIJA
Naujas žvilgsnis į XX a. II pusės - XXI a. Lietuvos dailę
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia atnaujinta nuolatinės ekspozicijos dalis – penkiose salėse pateikiamas naujas žvilgsnis į XX a. II pusės - XXI a. Lietuvos dailę.
Pasakojime, suskirstytame į teminius skyrius "Sprogimas", "Modernizacijos projektai", "Krizė ir maištas", "Virsmas" ir "Šiuolaikybė: kritika ir vaizduotė", modernus ir šiuolaikinis Lietuvos menas atsiskleidžia XX a. II pusės - XXI a. politinių, socialinių ir kultūrinių šalies ir pasaulio įvykių kontekste. Žvilgsnio centre - modernybės pasaulėvaizdis, jo atspindys prieštaravimų kupiname sovietmečio Lietuvos meniniame gyvenime ir dailės kūriniuose bei transformacija po nepriklausomybės atgavimo plačiai išsiskleidusiame šiuolaikiniame mene. Kuriamas daugiaspektis, įvairias mažas istorijas apjungiantis pasakojimas, nūdienį požiūrį pabrėžia šiuolaikinių menininkų intervencijos į ekspoziciją. Rodoma virš 150-ties įvairių kartų Lietuvos ir egzilio dailininkų kūryba -tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, tekstilė, objektai, instaliacijos, videomenas, kino filmai kt., tarp jų ir mažai žiūrovams žinomi, retai matomi eksponatai. Lietuvos dailės muziejuje sukaupto dailės rinkinio pagrindu suformuotą ekspoziciją svariai papildo kūriniai iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus dailės akademijos muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos, Jono Meko vizualiųjų menų centro, privačių rinkinių: Lewben Art Foundation, BTA Art, Audronės ir Mariaus Vaupšų kolekcijos, Andriaus Jankausko kolekcijos bei pačių menininkų dirbtuvių.
Atnaujintos ekspozicijos kuratorės: dr. Lolita Jablonskienė, Laima Kreivytė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė ir dr. Agnė Narušytė.
Parodos architektūroje puoselėtas tvarumo siekis - čia pritaikyta įranga, naudota ankstesniuose NDG projektuose, taip pat ir nauji, žiūrovų įsitraukimą skatinantys elementai.
Ekspozicijos architektai - Ona Lozuraitytė ir Petras Išora
Ekspozicijos atnaujinimo mecenatas - Lewben Group
Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, JCDecaux, UAB Exterus
Informaciniai rėmėjai: LRT, lrytas.lt, Žinių radijas
Nacionalinės dailės galerijos darbo laikas
Antradieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais 11.00–19.00 val.
Ketvirtadieniais 12.00–20.00 val.
Sekmadieniais 11.00–17.00 val.
Dienomis prieš valstybines šventes – viena valanda trumpiau.
Nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis.
Paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galerijos lankymas nemokamas.
Pastaba: likus pusei valandos iki galerijos uždarymo, bilietai neparduodami; ekspozicijų salės uždaromos, likus 15 min. iki galerijos darbo pabaigos.
Bilieto kaina į laikinas parodas ir nuolatinę ekspoziciją 8,00 €. Bilieto kaina tik į nuolatinę ekspoziciją 6,00 €. Galioja nuolaidos.
