Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100
2018-09-03
Žemaičių dailės muziejuje (Parko g. 3A, Plungė) 2018 m. rugsėjo 7 d. 16 val. įvyks parodos „Didžiojo tikslo link: Lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“ atidarymas. Koncertinę parodos atidarymo proogramą atliks Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos ir Tukumo (Latvija) muzikos mokyklos moksleiviai.
Vilniaus konferenciją 1917 m. rugsėjo 18–22 d. organizavo lietuvių politikai. Būtent šiame lietuvių delegatų suvažiavime buvo numatytas nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimas, Steigiamojo Seimo sušaukimas, sudarytas vykdomasis organas – Lietuvos Taryba. Į ją išrinkta 20 žmonių, tarp kurių ir su mūsų kraštu susijusios garsios asmenybės: Stanislovas Narutavičius, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Kazys Bizauskas ir kt.
Konferencijos posėdžiai vyko už uždarų durų, nedalyvaujant okupacinės valdžios atstovams. Pasiryžimą kurti nepriklausomą valstybę demonstravo rezoliucijos, priimtos beveik vienbalsiai. Pirmoji politinė rezoliucija skelbė: „Kad Lietuva galėtų laisvai plėtotis, turi būti sukurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, demokratiniais pagrindais sutvarkyta, prisilaikant etnografinių sienų, su ekonomijos reikalaujamais korektyvais. Mažumoms garantuojamos kultūros teisės. Vilniuje sušaukta Konstituanta (seimas) turės nustatyti valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis“.
Lietuvos Taryba atliko savo svarbiausią misiją – 1918 m. vasario 18 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Šios įspūdingos parodos, nušviečiančios atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės kelią, rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Ekspozicijos koncepcija ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas. Parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, pristatys rengėjai.
Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve ir Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje. Informacinių šaltinių gausa lankytojams atvers plačią istorinę to laikotarpio įvykių retrospektyvą.
Šios parodos atidarymas – 2018 m. Lietuvos muziejų kelio „Nepriklausomybės metų ženklai“ renginys.
Paroda veiks iki spalio 6 d.
Daugiau informacijos www.zdm.lt
Vilniaus konferenciją 1917 m. rugsėjo 18–22 d. organizavo lietuvių politikai. Būtent šiame lietuvių delegatų suvažiavime buvo numatytas nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimas, Steigiamojo Seimo sušaukimas, sudarytas vykdomasis organas – Lietuvos Taryba. Į ją išrinkta 20 žmonių, tarp kurių ir su mūsų kraštu susijusios garsios asmenybės: Stanislovas Narutavičius, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Kazys Bizauskas ir kt.
Konferencijos posėdžiai vyko už uždarų durų, nedalyvaujant okupacinės valdžios atstovams. Pasiryžimą kurti nepriklausomą valstybę demonstravo rezoliucijos, priimtos beveik vienbalsiai. Pirmoji politinė rezoliucija skelbė: „Kad Lietuva galėtų laisvai plėtotis, turi būti sukurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, demokratiniais pagrindais sutvarkyta, prisilaikant etnografinių sienų, su ekonomijos reikalaujamais korektyvais. Mažumoms garantuojamos kultūros teisės. Vilniuje sušaukta Konstituanta (seimas) turės nustatyti valstybės pamatus ir santykius su kitomis valstybėmis“.
Lietuvos Taryba atliko savo svarbiausią misiją – 1918 m. vasario 18 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Šios įspūdingos parodos, nušviečiančios atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės kelią, rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Ekspozicijos koncepcija ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas. Parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, pristatys rengėjai.
Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve ir Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje. Informacinių šaltinių gausa lankytojams atvers plačią istorinę to laikotarpio įvykių retrospektyvą.
Šios parodos atidarymas – 2018 m. Lietuvos muziejų kelio „Nepriklausomybės metų ženklai“ renginys.
Paroda veiks iki spalio 6 d.
Daugiau informacijos www.zdm.lt
Žemaičių dailės muziejaus informacija
