Muziejus Mokykla Moksleivis

Kviečia Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
2023-09-02

Rugsėjį Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus Jums, lankytojai, paruošė virtinę įsimenamų renginių – jie neabejotinai paskatins naująjį kultūros ir žinių sezoną pradėti pas mus: išvysite filmą apie pasaulinio garso litvakų fotografą iš Pietų Afrikos, aplankysite Varšuvos geto muziejaus parodą, jus tikrai įtrauks įdomūs edukacijos užsiėmimai.

Taip pat Jūsų lauks renginiai, ekskursijos, kino peržiūros, susijusios su įsimintina data – rugsėjo 23-iąja: šiemet sukanka lygiai 80 metų nuo Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo.

Rugsėjo 3-iąją minėdami Europos žydų kultūros dieną, laukiame Jūsų Samuelio Bako muziejuje. Edukatorė Jolita kvies susipažinti su Rhonos Gorvy kūryba.

Žiūrėsime skaidres, išgirsime įdomius pasakojimus apie šios Lietuvos žydų menininkės – grafikės, skulptorės, poetės iš Pietų Afrikos Respublikos – gyvenimą, interpretuosime jos kūrybos motyvus.

Kartu su dailininke Gitana kursime unikalius atspaudus, pasitelkę Rhonos grafikos techniką – monotipiją, naudodami gamtines medžiagas. Jūsų sukurtas atspaudas bus visiškai unikalus, antro tokio sukurti neįmanoma! Monotipija – labai paprastas ir smagus spaudos būdas, todėl kviečiame VISUS!

Užsiėmimai vyks 12 ir 14 val. Dėl riboto dalyvių skaičiaus grupėje (10 asmenų) būtina registracija internetu. Nepatekusieji apie tai bus nedelsiant informuojami el. paštu. Užsiėmimai – nemokami.

Registracija į 12 valandos grupę.

Registracija į 14 valandos grupę.

Iliustracija: Rhona Gorvy. Be pavadinimo (Žirgas ir raitelis), lino raižinys, be datos.

Rugsėjo 3-iąją, 16 valandą kviečiame į Samuelio Bako muziejų (Naugarduko g. 10) prisiminti litvakų kilmės pasaulinę įžymybę iš Pietų Afrikos Respublikos – fotografą Davidą Goldblattą.

Dokumentinis režisieriaus Danielio Zimblerio filmas „Goldblattas“ yra lyg meditacija apie tapatybę, vietą ir ilgesį sudėtingame, nuolat kintančiame Pietų Afrikos kraštovaizdyje. Apartheido rasinę diskriminaciją ir segregaciją pasaulyje daugelis pamatė būtent per Davido Goldblatto objektyvą.

Filmas bus rodomas anglų kalba, apie tėvo kūrybą, kelionę į Lietuvą ir litvakus Pietų Afrikoje pasakos fotografo dukra Brenda Goldblatt.

Išsamiau apie fotografą.

Iliustracija: Davidas Goldblattas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje 2015 m. Pauliaus Račiūno nuotr.

Rugsėjo 5 dieną, 18 valandą kviečiame į susitikimą su garsioje Italijos žydų šeimoje gimusia architekte, visuomenės veikėja, Mačeratos, Florencijos, Bolonijos, Milano, Palermo ir Neapolio dailės akademijų dėstytoja Adachiara Zevi.

Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) viešnią kalbins prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė. Pokalbio tema – „Menas ir atmintis. Archeologijos ir šiuolaikinio meno dialogas“. Pokalbis vyks anglų kalba.

Susitikimą rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus.

Iliustracija: Adachiara Zevi. Asmeninio archyvo nuotr.

Visu renginių ciklu muziejus minės rugsėjo 23-iąją, Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80 metų sukaktį.

Pirmasis ciklo renginys įvyks rugsėjo 12 dieną, 18 valandą Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10). Tai Varšuvos geto muziejaus ir Lenkijos instituto Vilniuje iniciatyva atidaroma paroda „Gyvųjų miestas / mirusiųjų miestas“.

Dvigubos ekspozicijos būdu fotografas Robertas Wilczyńskis sujungia dabartinės Varšuvos vaizdus su archyvinėmis Varšuvos geto kalinių nuotraukomis, taip tarsi grąžindamas juos į istorinę miesto atmintį.

Fotografijas papildo dokumentiniai tekstai iš dienoraščių, prisiminimų ir kitų šaltinių, kuriuose užfiksuota 1940–1942 metų Varšuvos geto gyventojų kasdienybė, kančia ir žūtis.

Į parodą atvyks kuratorius menotyrininkas Pawełas Freusas.

Iliustracija: „Gyvųjų miestas / mirusiųjų miestas“, Roberto Wilczyńskio nuotr.

Rugsėjo 16 dieną, 12 valandą Panerių memoriale (Memorialo g. 15) įvyks dar vienas Vilniaus geto likvidavimo sukaktį įprasminantis renginys – ekskursija apie Panerių pabėgimo tunelį.

Panerių masinių žudynių vietoje, nuo 1943 m. naciams siekus nuslėpti nusikaltimų pėdsakus, buvo įkalinta 80 žmonių, kurie turėjo ekshumuoti ir deginti sušaudytųjų palaikus. Tokia pati lemtis būtų laukusi ir jų pačių, tačiau kaliniai nusprendė išsigelbėti.

1944 m. balandžio 15 dieną ilgesniu nei 30 metrų tuneliu pabėgo dalis brigados narių, tarp jų – ir šio plano iniciatoriai: brangenybių plėšikas, inžinierius ir elektrikas.

Autentiškoje aptariamų įvykių erdvėje ekskursijos dalyviai detaliau susipažins su minėtos brigados gelbėjimosi eiga ir Panerių memorialo istorija.

Rugsėjo 19 dieną, 17 valandą kviečiame į turą po Didįjį Vilniaus getą. Dalyviai aplankys svarbiausias Vilniaus geto vietas, pastatus, kurie nebyliai pasakoja skaudžią Vilniaus žydų istoriją.

Vilniaus getas nacių okupacijos metais tapo kalėjimu ir nežinomybės namais tūkstančiams žydų. Šaltis, badas, nepritekliai, sunkus darbas, persekiojimai lydėjo kiekvieną geto kalinį – tiek seną, tiek jauną.

Turas prasidės Žemaitijos g. 4. Registruokitės!

Iliustracija: Vilniaus geto pagrindiniai vartai. Rūdninkų g. ir Visų Šventųjų g. kampas, 1942 m. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus archyvo nuotr.

Rugsėjo 19 dieną, 18 valandą kviesime į diskusiją „Pabėgę, bet ne bejėgiai. Lenkijos žydai pabėgėliai Vilniuje 1939–1944 m.“ Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centre.

Diskusijoje dalyvaus dr. Simonas Strelcovas, dr. Eleonora Bergman (Lenkija), moderuos Lara Lempertienė.

Renginio partneriai: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Lenkijos Respublikos ambasada, Lenkijos institutas.

Iliustracija: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. © Wikimedia Commons

Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80 metų sukaktį minėsime dokumentine programa „Kino istorijos žydų istorijos muziejuje", ją lydinčiomis diskusijomis.

Keturis rugsėjo vakarus muziejaus kino salėje (Naugarduko g. 10) bus rodomi filmai apie Lietuvos žydų bendruomenę, jos likimą.

Simboliškai per kino vakarus susitiks žydų gelbėtojas Jerzy Orda ir išgelbėtasis, tapęs garsiu dailininku, – Samuelis Bakas. Sužinosime nacių pradėtos griauti ir sovietų valdžios galutinai sunaikintos Vilniaus Didžiosios sinagogos istoriją. Pamatysime garsaus prancūzų režisieriaus Claude`o Lanzmanno vienuolika metų kurto dokumentinio filmo „Šoa“ ištrauką apie Panerių tragediją.

Kino programą rugsėjo 20 dieną pradės Loïco Salfati dokumentinis filmas „Vilniaus Didžiosios sinagogos paslaptys". Režisierių kalbins rašytoja, VGŽIM kultūros programų koordinatorė Aneta Anra. Filmas bus rodomas lietuvių ir anglų kalbomis su lietuviškais subtitrais.

Rugsėjo 21 dieną bus rodomas dokumentinis filmas „Samuel Bak: Painter of Questions" (rež. Christa Singer, 2003). Prieš seansą diskutuos Samuelio Bako parodos kuratorė menotyrininkė Ieva Šadzevičienė, poetė Indrė Valantinaitė, pokalbį modernuos A. Anra.

Rugsėjo 22 dieną muziejaus kino salės ekrane – užsienio archyvuose saugomi litvakų Vilniaus dokumentiniai kadrai ir kultiniu tapusio filmo „Šoa" (rež. Claude`as Lanzmannas, 1985 m.) ištrauka apie Panerius.

Renginio įžangoje prieš peržiūrą diskutuos istorikas dr. Norbertas Černiauskas, muziejininkas Mantas Šikšnianas, pokalbį modernuos VGŽIM vadovas dr. Simonas Strelcovas.

Rugsėjo 26 dieną bus rodomas Dovilės Gasiūnaitės dokumentinis filmas „Jerzy Orda. Anarchistas pagal šv. Augustiną" (2022 m., lietuvių ir lenkų kalbomis su lietuviškais subtitrais). Jis pasakoja vienos ryškiausių XX amžiaus Vilniaus asmenybių gyvenimo istoriją.

Filmas rodomas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus įteikimo Jerzy Ordai proga, apdovanojimas bus įteiktas išgelbėto vaiko sūnui Pawełui Zienowicziui ir Wojciechui Zagałai. Jiedu, taip pat Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo projekto vadovė Danutė Selčinskaja ir filmo prodiuserė Ilona Lewandowska dalyvaus diskusijoje, ją modernuos LRT KLASIKOS žurnalistė Jolanta Kryževičienė.

Kino vakarai nemokami, jų pradžia 18 valandą.

Kino istorijos žydų istorijos muziejuje bus sekamos visą 2023–2024 metų kultūros sezoną.

Iliustracija: režisierius Loïcas Salfati. Jono Kulikausko nuotr.