KOMPOZITORIAUS JUOZO GRUODŽIO KELIONĖS PO EUROPĄ

 

Juozas Gruodis – Leipcigo konservatorijos studentas. 1922–1923 m.

 

„Kompozitorius, pedagogas, dirigentas, muzikos veikėjas J. Gruodis (1884–1948) – viena iškiliausių asmenybių lietuvių muzikinės kultūros istorijoje. Jo kūrinių meninė vertė ir originalumas iškėlė jį į ryškiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių kompozitorių gretas. Savita, novatoriška folkloro traktavimu, profesionali jo kūryba turėjo didelės įtakos vėlesnėms kompozitorių kartoms, o jo pedagoginė bei įvairiapusė visuomeninė muzikinė veikla buvo itin reikšminga lietuvių profesionaliosios muzikos pagrindų formavimui“, – rašoma Kauno miesto muziejaus 2018 m. išleistoje knygoje „Atviri ir jaukūs Juozo Gruodžio namai“ (sud. K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė). O štai kompozitorius Algimantas Kubiliūnas, minint J. Gruodžio 120-ąsias metines, išsakė tokias mintis: „… valstybė – tai ne tik kariuomenė, politika, valstybė – tai ir kultūra, visos kultūros institucijos. J. Gruodis milžiniškas jėgas skyrė Lietuvos muzikinės kultūros kūrimui ir savo darbais vedė Lietuvą į Europą, todėl mes galime jį prilyginti prie valstybės kūrėjų.“

 

Kompozitorius, dirigentas, meno veikėjas gimė 1884 m. gruodžio 20 d. Rokėnuose, Zarasų rajone. Jo tėvas Motiejus buvo raštingas, mėgo skaityti lietuviškus laikraščius. Buvo talentingas medžio dirbinių meistras ir gabus muzikantas. Mama Uršulė mėgo auginti gėles.

 

 

 

Juozas Gruodis su tėvais Utenoje. 1903 m. Kauno miesto muziejus

 

Pirmąsias profesionalias muzikos žinias Juozas Gruodis įgijo Obeliuose pas Miką Petrauską, vėliau – Rokiškio muzikos mokykloje, o nuo 1899 m. vargonavo Raguvėlėje, Utenoje, Mintaujoje, Kuktiškėse, Alantoje. Ten vadovavo chorams ir orkestrams, parašė pirmuosius muzikos kūrinius.

1915–1916 m. studijavo Maskvos, o 1920–1924 m. Leipcigo konservatorijoje. 1924–1927 m. dirbo Kauno Valstybės teatro dirigentu. Nuo 1926 m. dėstė Kauno muzikos mokykloje, 1927–1937 m. dirbo šios mokyklos direktoriumi. 1933 m. ji buvo reorganizuota į konservatoriją.

 

 

Juozas Gruodis – Kauno muzikos mokyklos direktorius, 1929 m. Kauno miesto muziejus

 

Greta direktoriaus pareigų J. Gruodis vadovavo kompozicijos klasei, tarp jo mokinių – kompozitoriai J. Juzeliūnas, J. Nabažas, A. Račiūnas, J. Gaidelis, V. Klova ir daugelis kitų.

1928 ir 1930 m. jis aktyviai dalyvavo Lietuvos dainų šventėse kaip organizatorius ir dirigentas.

 

 

Antrosios dainų šventės plaketė, dovanota kompozitoriui, dirigentui Juozui Gruodžiui 1928 m. Autorius – dailininkas V. Bičiūnas. Kauno miesto muziejus

 

Profesorius Algirdas Ambrazas pasakoja apie kompozitorių Juozą Gruodį:

https://www.youtube.com/watch?v=CbBavMKNH8c

 

             Žiūrėdami siužetą pasižymėkite atsakymus į šiuos klausimus:

1. Kokiame Lietuvos krašte gimė J. Gruodis?

2. Kokiuose užsienio miestuose mokėsi J. Gruodis?

3. Kokioje Kauno įstaigoje pirmiausia pradėjo dirbti J. Gruodis?

4. Kokį kitą žymų muziką pakeitė Gruodis, pradėjęs eiti Kauno muzikos mokyklos direktoriaus pareigas?

5. Kurioje užsienio šalyje buvo pastatytas baletas „Jūratė ir Kastytis“ pagal J. Gruodžio sukurtą muziką.

Pasidalinkite savo atsakymais.

 

Kompozitoriaus kūryba apima įvairius muzikos žanrus – J. Gruodis rašė muziką fortepijonui, smuikui, sukūrė styginį kvartetą, keletą simfoninių poemų, baletą „Jūratė ir Kastytis“, muziką dramos spektakliams, rašė originalias ir harmonizavo liaudies dainas.

Jis vienas pirmųjų Lietuvoje ėmėsi kurti stambiuosius muzikos žanrų kūrinius: baletą „Jūratė ir Kastytis“ (1933), simfonines poemas „Gyvenimo šokis“ (1928) ir „Iš Lietuvos praeities“ (1939), „Variacijas liaudies dainų temomis“ (1945), dvi siuitas simfoniniam orkestrui, smuikui (1936), siuitą „Šarūnas“ chorui ir simfoniniam orkestrui (1930). Savo kūriniuose siejo lietuvių liaudies melodijas su naujomis muzikinės raiškos priemonėmis.

 

Adagio iš J. Gruodžio baleto „Jūratė ir Kastytis“:

https://www.youtube.com/watch?v=ExeffRo7-K0

 

Klausydami įrašo, pagalvokite apie kūrinio nuotaiką, panaudotus instrumentus.

Prisiminkite, koks buvo Maironio baladės „Jūratė ir Kasytis“ siužetas?

Pasidalinkite žodžiu savo įspūdžiais.

 

 

Juozo Gruodžio kelionės po Europą

 

 

Juozas Gruodis su žmona Stase Gruodiene. 1937–1938 m. Kauno miesto muziejus

 

 

Kauno miesto muziejaus fonduose saugome unikalų eksponatą – Stasės Gruodienės dienoraščius. Viename dienoraštyje ji rašo (kalba netaisyta):

„Tokia aš turtinga, koksai neišsemiamas lobis! Lig iš neišsemiamo šulnio galiu semti ir semti vis naujų gražių prisiminimų.“

Taigi skaitydami atsiminimus, užrašytus šiuose dienoraščiuose, pakeliaukime kartu su kompozitoriumi Juozu Gruodžiu ir jo žmona po Europą.

 

 

J. ir S. Gruodžiai su draugais savo automobilyje. J. Gruodis – prie vairo, šalia jo – N. Rastenis, S. Gruodienė – ant galinės automobilio sėdynės, šalia jos – J. Bieliūnas. Kauno miesto muziejus

 

 

Ištraukos iš Stasės Petrauskaitės-Gruodienės dienoraščio:

 

1. Tapę turtingi: vienas pametęs radęs, kitas radęs atidavęs – nutarėm vasaros atostogas sunaudoti išvažiuodami į užsienį. Dauguma artistų važiuoja į Rivjerą, sako, tenai dieviška maudyklė. Niekad nebuvę apsiniaukusių dienų. Nusipirkom turistinius bilietus po Šveicariją, Italiją, Prancūziją, Vokietiją tenai ir atgal ir vieną birželio dieną išvykome į kelionę. Žinoma, keliuonė buvo labai indomi. Važiuoji sau ir kur užsimanai gali išlipti, gali ir garlaiviu važiuoti, tik kaitalioti kryptį negalima. Pabuvę dieną kitą nuvažiavome į Ciurichą (prieš 16 metų tenai aš jau buvau, kada 1913 metais mane siuntė gydytis dėka Zubovui nuo tuberkuliozės. Tada ilgesnį laiką gyvenau Lokarne). Ciurichas labai švarus ir mažas miestas. Man pasirodė net labai išaugęs ir pasikeitęs per 16 metų. Važiavom greit toliau, mums arčiau kalnų reikia. Sustojom nedideliam miestelyje Fliūhelene. Ten iš tikrųjų labai gražu, ant kranto ežero ir iš visų pusių kalnai. Pasisamdėm po kambarį (mes jau taip pripratę, geriau po mažą, bet atskirai), kad vienas kitam nekliudytume. Nors mums siūlė didelį bendrą, bet taip mum patogiau. Juozas pasijautė lig peršalęs ir paprašė vakare arbatos su citrina. Šveicarai mandagūs, pratę patenkinti svečius – pasižadėjo pristatyti, bet labai jau ilgai, Gruodžiui taip pasirodė, tos arbatos jis nesulaukia. Pagaliau atneša didelį čainiką su ta arbata. Jame turbūt buvo pridėta pora šimtų gr. arbatžolių ir didžiulėm riekėm pripjaustytų keletą citrinų. Padavė patarnautojas mišinį sakydamas, kad niekas čia jos nereikalaudavo ir jie nežino gerai kaip ją paruošti. Teko pamokinti, kaip pas mus tai darosi, o šveicaras buvo labai patenkintas, sako, dabar jau jisai siūlys savo svečiams tokią gardžią arbatą, o šiaip jie nežinojo, kaip jinai ir geriama.

 

 

  J. Gruodis su žmona Stase ir draugais garlaivyje pakeliui į Tilžę. 1931 m. Kauno miesto muziejus

 

2.      Pervažiavę bent desietką miestų, miestelių, su gražiausiuomis vietovėmis ir įžymybėmis. Vienur porą dienų, kitur tik porą valandų pabuvę traukiam toliau. Mums daug reikia kur pabuvoti, lekiame kaip anglų turistai, o laiko nebe taip ir daug. Chamoni padarėm poilsio vietą papėdėje didžiulių kalnų viršūnės gražiausios ir prie tos Stiklinės marios (La Mer de Clare), kur didžiule upe eina nuo kalnų amžinai ledas ir tenai tokios properšos, kur ir galo nematosi, o reikia per jas peršokti. Ledas gi slidus. Mes gi šokinėjam gerai, kad sijonukas ne siauras arba koja nepaslysta, nes įkristum į tą amžiną prarają – kad ir kauliukai subyrėtų, niekas iš ten nebeištrauks. Gruodis visur labai drąsus ir šokinėja, o kojas ne stiprias turi, suklumpa kartais ir ant lygumos, bet viskas buvo laimingai. Tik kalnuose vieną syk paklydom ir pradėjom kopti be kelio. Kaip ant aukščiausių namų vos užlipdami, prisilaikydami visokių nuo kalnų nugriuvusių medžių i krūmokšnių. Vienoj vietoj pamačiau, kaip Gruodis jau taikstėsi įsikabinti į vieną olą, ant kurios gulėjo gyvatė ir pamačiusi ranką žmogaus ne bėgo, bet susirietus iškėlė galvą. Sušukau tik: „Atimk ranką. Gyvatė“, ir Gruodis suprato tuoj kame dalykas. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad ta rudoji mirtiną smūgių kerta ir žmogui. Ką aš padaryčiau tada su Gruodžiu – baisu pagalvoti. Iš kelio išklydę, nei prieit, nei privažiuot. Atgal jokiu būdu nulipti iš ten negalėjom. Turėjome keltis iki pat viršūnės, kur pagal planą turėjo būti kalne restoranas ir platus tikras kelias žemyn. Tenai kol dasikarėm – pavargom mirtinai. Sugrįžom jau lengvai į namus, nes tai buvo jau tikras kelias, bet jau visai sutemus, o iš ryto išėjome. Ta gyvatė man į baimę įvarė, kad daugiau į kalnus nebenorėjau eiti, ir iškaulijau važiuoti į Rivjerą. Jau geriau po vandenį plūduriuot, negu čia karšty savo prakaite. Rivjeros pakraštis visas labai indomus. Tik vasara jau čia viskas saulės nusvilinta, medžiai lig nudžiūvę, ištroškę lietaus.

 

 

 J. Gruodis prie savo namo. Kauno miesto muziejus

 

3.      Važiuojam į Nicą. Didelis miestas, pliažas – akmenukai, žmonių kemsynė. Važiuojam pabuvę čia porą dienų ieškot pastovesnės ramesnės vietos. Nuvažiuojam į mūsiškių išgirtą „Žuan la Ben“. Ir kas gi, ar galima sulyginti su mūsų Palangos pliažu? Pliaže smėlio, bet siaurutė juosta tik jos ir tai pakrančiais plentas, mašina po mašinos lekia ir dulkes kelia. Nors asfaltas, bet smėliu apneštas. Ne, ta vieta mums nepatiko. Persimetėm į kitą pusę Nicos. Dabar į Monte Karlą važiuojame. Pakely mums viena vieta patiko. Monte Karlo tik apsižiūrėjome truputį, kitą sykį mes čia dar grįšime. Galutinai sustojom Ezeje, kur ir išbuvome desetką dienų. Iš ten vaikščiuojam į ne per daug aukštus kalnus, iš kur visur reginiai į jūrą. Iš ten keletą sykių į Monte Karlą ir Nicą važinėjome traukiniu. Monte Karle, žinoma, pabuvojome kazino, kur reikėjo gi praleisti keletą desetkų frankų. Mažiau kaip 10 fr. negalima. Buvom ten tik dienos metu, nes vakare vyrai turi būtinai vilkėti vakarinius rūbus, o moterys baliniai, nežinau, bet mes ir į tokius stambius lošimus ir nesikėsinom. Svarbu buvo pamatyti tą visą apistovą. Visokiausių tipų prisižiūrėjom ten ir dienos metu. Kiek tenai atgyvenusių žmonių vis negali pasitraukti nuo tos viliuojančios ruletės. Moterys senutės, vos ne su krinolinomis drebančiomis rankomis užrašinėjo kokius tai numerius ir vis lošia. Vienas rusas pasakoja (irgi panašus į užsilikusį iš nežinia prieš potvynio laikų), kad jam kazino tas taip reikalingas gyvenimui, kaip mums oras, nes be jo kitur jis mirtų. Kaip jis nesuprantama. Tiktai kad jis čia nepraturtėjo, tai apie tai byloja ir jo apdarai ir išsekęs, praalkęs jo pastovas.

 

 

J. ir S. Gruodžiai su B. Dvarionu automobilyje, 1928 m. J. Gruodis sėdi prie vairo, B. Dvarionas šalia jo, S. Gruodienė – ant galinės automobilio sėdynės. Kauno miesto muziejus

 

4.      Maudomės čia mes daug. Vanduo taip šiltas, kad net per šiltas nei kiek negaivina. Per vidurdienį niekas čia į gatves nepasirodo – visi pasislėpę namuose, nes karšta. Mes rytais maudomės, einam į kalnus, po pietų ilsimės, o pavakary vėl maudomės ir kur nors vaikštom, bet ne į kalnus. Juozas plaukikas geras ir toly galėtų nuplaukti, bet taip jis čia nedaro. Pavyzdys tas studentas Čeika buvo Jaltoj, kuris kaip sakiau apkurti ir gavo tokį reumatą, kad nei rankų ir kojų negalėjo jau pajudinti be skausmo. Aš plaukikė menka, bet Viduržemio jūroje vanduo taip sūrus, kad aš laikausi visai paviršiuje. Jūros dugnas indomus, tik atsistoti nelabai patartina ant dugno be batelių maudymosi, nes gali pataikyti ant jūros ežiuko (kaštono dydžio), tai būtinai jis tau pradurs koją. Žvaigždės jūros nesibado. Turėjau daug laiko, tai jų visokių buvau prisigaudžiusi ir į Lietuvą atsivežusi. Mes taip nudegėm, kad vien dantys balti išryškėjo ir akis sublizgėjo. Gruodį saulė labai greit nudegina, man reikėjo daugiau, bet Gruodį nesukonkuravau. Rodos, Gruodis pasilsėjo, sakosi gerai jaučiasi, tik pašėlusiai norisi jam valgyti. Kai aš įkalbinėjau paimti iš namų dešrų ar kumpių, tai Gruodis jokiu būdu nenorėjo su tuo sutikti, bet aš vis tik nepaklausiau ir geroką rūkyto kumpio šmotą įsidėjau. Dabar kaip tik jis po pietų sako, kad jis dar norėtų užvalgyti ką nors – atpjovusi paduodu kumpį su pyragu ir tas būdavo jam labai patikdavo ir alkis jį nustodavo kamavęs. Taip keletą kilogramų kumpio Rivjeros pakrantėje buvo sudorota, ir labai taupant – per savaitę.

 

 

J. Gruodis vandenyje. XX a. 4 deš. Kauno miesto muziejus

 

5.      Liko mums dabar tik Paryžius. Ką gi, apie Paryžių nebverta ir pradėti kalbėti. Jį daug kas aprašinėja, gražiai, vaizdžiai, taip, kad pradėti apie jį aprašinėti reiškia turėti puikią plunksną, o su paprasta menkute nieko nepadarysi. Buvom mes kur visi apsilanko atvykę. Įspūdį visur didelį daro. Ir Luvrą, ir Eifelio bokštas, ir Grand Opera, ir Bulonų miškas, ir Versalis, ir daug dar kur, o mes buvom tik čia 12–13 dienų, tai daug ir nematėm. Svarbiausia, kad gatvėje išgirdome kalbant: „Žiūrėkit, juk tai mūsų Gruodis? Tikrai Gruodis!” Tai buvo mūsų tėvynainiai. Malonu susitikti. Jie vos mus tokius murzinus pripažino savo tautiečiais. Bet je ir mes skubėjom savo keliais ir greit išsiskyrėme. Kaip atvykom į Kauną, Gruodis pasakė: „Visur gerai, bet niekur man nėra taip gerai ir gražu, kaip mūsų tėvynei – myliu ją ir myliu. Tai galiu visur ir visad kartuoti.“ Kitą rytą pasikinkę savo žirgą, nebe motociklą, bet tą ant keturių ratų – išvykome į Ivanauskius. Gruodis ten tuoj sėdosi komponuoti. Didesnių dalykų čia nepradeda, bet solo dainas, chorui, ar instrumentuoja liaudies dainas. Ypač čia apie mano tėvelių ūkį ir Medemrodę – neišgirsi originalių arba grynai žemaitiškų dainų. Čia arti rubežius su latviais, koksai tai maišytas kraštas ir kalba ir dainos girdis daugiau atneštos iš kitur. Bet balsų pasitaikydavo gražių, kuriais ir Gruodis žavėdavosi, tik, deja, jie jau buvo peraugę.

 

 

Juozas Gruodis su žmona Stase Petrauskaite-Gruodiene Palangoje. 1933 m. Kauno miesto muziejus

 

Užduotis Nr. 1.

Perskaitykite jums paskirtą ištrauką iš Stasės Petrauskaitės-Gruodienės dienoraščio apie Gruodžių kelionę po Europą (iš viso penkios).

Kartu su grupės nariais raskite ir įrašykite į lentelę po 2–5:

aplankytas vietoves;

būdvardžius, epitetus, vaizdingus žodžius, apibūdinančius vietoves ir jų gamtos ypatybes;

žodžius ar žodžių junginius, neatitinkančius dabartinių gramatikos taisyklių;

nuotykius, kuriuos patyrė J. Gruodis kelionėje.

 

Atsisiųskite praktinių veiklų pildymo lentelę čia.

 

Papildomai susitarkite:

Kas iš grupės narių pildys atsakymus;

seks atlikimo laiką;

pristatys grupės atsakymus.

Pristatykite savo rezultatus

 

Užduotis Nr. 2.

Naudodamiesi google.maps žemėlapiais sudarykite kelionės maršrutą. Kelionės pradžia ir pabaiga – Kaunas.

Kokie 6 Europos miestai buvo paminėti dienoraščio ištraukose?

 

 

DOVANA. Virtuali pamoka „J. Gruodžio kelionės po Europą“