Nuo Rusijos imperijos iki vokiečių okupacijos
Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo (1795 m.) didžiąją etninės Lietuvos teritoriją net 120 metų valdė carinė Rusijos imperija. Per šį laikotarpį surengti du sukilimai prieš carinę priespaudą, uždrausta lietuviška spauda, susiformavo lietuvių tautinis judėjimas bei slaptos knygnešių organizacijos, kurių unikali ir išskirtinė veikla, 2004 m. UNESCO įvertinta kaip pasaulyje neturinti atitikmens. Būsimieji 1918 m. Vasario 16-osios Akto signatarai nuo mokyklos laikų talkino knygnešiams, patys platino laikraščius ir knygas, taip pat rašė straipsnius į lietuviškos spaudos leidinius.
Dar vienas ryškus šio laikotarpio istorinis įvykis Didysis Vilniaus Seimas. Šio Seimo posėdžiuose dalyvavo 11 iš 20 būsimųjų signatarų. Dalis kitų akivaizdžiai dar buvo per jauni tokiam politiniam suvažiavimui. Kai kurie gyveno užsienyje. Didžiajame Vilniaus Seime aiškiai pradėtos suformuluoti Lietuvos politinės idėjos tautiškai susipratusių lietuvių. Susirinkusi inteligentija iškėlė Lietuvos kaip autonominio darinio Rusijoje idėją. Tačiau priimti nutarimai ir buvo užgniaužti carinės administracijos.
Vilniaus miesto salėje, kurioje 1905 m. gruodžio 4–5 d. susirinkęs suvažiavimas, pavadintas Didžiuoju Vilniaus Seimu
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, po metų 1915 m. Lietuvą okupuoja vokiečiai ir sukuriamas Oberostas. Įvestos griežtas krašto valdymas. Rekvizicijos, priverstinės žemės ūkio duoklės, įvairūs kiti mokesčiai, darbo batalionai, kaip ir priverstinis ideologijos piršimas bei griežta cenzūra, lėmė vietinių gyventojų nepasitenkinimą ir priešiškumą administracijai. Vis labiau brendo noras išsivaduoti iš visų priespaudų.
Kelias į Nepriklausomybę arba kaip atsirado Lietuvos Taryba
1917 m. rugsėjo 18-22 d. vyko Lietuvių konferencija į Lenkų žiemos teatro salę (dab. Rusų dramos teatras) susirinko 217 delegatų, iš kurių ir buvo išrinkta dvidešimties asmenų Lietuvos Taryba. Lietuvos Tarybai konferencijos buvo iškeltas tikslas išvesti Lietuvą į nepriklausomybę. Pirmininku išrinktas Antanas Smetona.
Lietuvių konferencijos posėdžių salė
Istorinė nuotrauka
1917 m. rugsėjo 25 d. pirmą ir vienintelį kartą nusifotografavo visa Lietuvos Taryba, prieš keturias dienas išrinkta Lietuvių konferencijos metu. Šios garsios fotografijos autorė – Aleksandra Jurašaitytė, po tėvo mirties 1915 m. perėmusi fotoateljė reikalus.
Aleksandro Jurašaičio fotoateljė buvo pasirinkta dėl dviejų priežasčių. Pirma, ši fotoateljė tuo metu buvo populiari tarp Vilniaus lietuvių, nes jos savininkas, kaip ir visa jo šeima, aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime. Antra, ši fotoateljė turėjo didelio formato fotoaparatą, kuriuo buvo galima fotografuoti dideles žmonių grupes, po keliasdešimt žmonių.
Lietuvos Taryba
Nepriklausomybės atkūrimas
Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. priėmė nutarimą dėl nepriklausomybės atkūrimo. Nutarime skelbta, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir valstybė atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
1918m. Vasario 16-osios Aktas tapo pagrindu, kuris vienijo žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Vasario 16-ąją švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną!
Jono Vailokaičio prisiminimas apie lemtingą dieną
„Susirinko visi prieš pietus. Visi suėjo rimtai nusiteikę, buvo mažai kalbūs, pasirašymas buvo atliktas be jokių prakalbų. Tik buvo pranešta, kad susitarta dėl bendro teksto, ir dalyviai prašomi alfabeto tvarka pasirašyti. Šio posėdžio pirmininku buvo išrinktas daktaras Jonas Basanavičius. Nuėjęs už stalo, pasakė šiuos žodžius, dar ir dabar išlikusius mano atmintyje: „Mane dabar pastatė į tokią garbingą vietą, kad gerai nežinau, nė nuo ko čia kažin pradėti...“ Tada Basanavičius buvo pakviestas pirmasis po tuo Aktu pasirašyti, nors paraidžiui pirmajam turėjo tekti Saliamonui Banaičiui. Visiems pasirašius, vėl tylu. Nuotaika rimta. Visi į nepriklausomybės deklaravimą žiūrėjo kaip į aktą, kuris turėjo labai nepatikti okupacinei valdžiai: kiekvienu momentu galima laukti kratų, areštų. Išsiskirstė dalyviai rimtai nusiteikę, gal net kiek susirūpinę, su mintimi, kaip toliau veikti, ką daryti, kad pasėtasis grūdas tikrai būtų išsaugotas ir išaugtų į nepriklausomą valstybę“. (Paimta iš laikraščio XX amžius, 1937 02 15, nr. 37)
Vasario 16-osios įdomybės
Kiek Nepriklausomybės Akto egzempliorių buvo pasirašyta Vasario 16 d.?
Pagal signatarų atsiminimus rekonstravus istorinį posėdį, 1918 m. vasario 16 d. pasirašyti mažiausiai turėjo būti 3 dokumentai. Pirmasis dokumentas – originalas, „ant didelio gražaus popieriaus“ surašytas dokumentas, kuris buvo perduotas saugoti Jonui Basanavičiui. Originalaus dokumentas yra laikomas dingusiu ir jo pėdsakų iki šiol nėra. Antrasis dokumentas, skirtas taip pat Lietuvai atspausdintas mašinėle saugomas buvo Kaune prezidentūros archyve iki 1940 metų, po pirmosios sovietinės okupacijos dingsta ir šis dokumentas. O trečiasis dokumentas perduotas buvo vokiečiams, todėl šis dokumentas ir buvo saugomas Vokietijos archyve ir atrastas 2017 m., kurį po metų galima buvo pamatyti eksponuojamą Signatarų namų muziejuje. Tiesa Lietuvai šis nutarimas buvo tik paskolintas, kadangi istoriškai dokumentas buvo skirtas ir dabar priklauso Vokietijai. Kiek dar egzempliorių buvo pasirašyta ir ar buvo pasirašyta telieka istorijos mįslėmis ar svarstymais.
1918 m. Vasario 16-osios nutarimas. Dokumentas nuo 2018 iki 2021 eksponuotas Signatarų namuose.
Kodėl pasirašyta Signatarų namuose?
Atsakymas paprastas, išrinkta Lietuvos Taryba patalpų neturėjo, todėl dažnai posėdžiauti rinkdavosi skirtingose vietose. Tačiau 1918 m. vasarį pasirinktas Štralio namo butas Nr. 2, Didžiojoje gatvėje (dabar Signatarų namai, Pilies g. 26, Vilnius), kadangi čia patalpas nuomojosi Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti, kurios pirmininkas kaip ir Lietuvos Tarybos buvo Antanas Smetona, savo bendražygius čia posėdžiauti pasikvietė neatsitiktinai.
_.jpg)
Pasirašymo kambarys, Signatarų namų muziejus
Iš kokių Lietuvos regionų kilę Lietuvos Tarybos nariai?
Signatarai pasirašydami Nepriklausomybės Aktą atstovavo visus Lietuvos žmones. Įdomu, kad ir pats dvidešimtukas buvo iš skirtingų regionų. Šeši suvalkiečiai: Jonas Basanavičius, Petras Klimas, Justinas Staugaitis, Jonas Vailokaitis, Pranas Dovydaitis ir Saliamonas Banaitis. Šeši aukštaičiai: Steponas Kairys, Antanas Smetona, Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis, Jokūbas Šernas ir Jonas Vileišis. Tai pat šeši žemaičiai: Mykolas Biržiška, Stanislovas Narutavičius, Jonas Smilgevičius, Aleksandras Stulginskis, Jurgis Šaulys ir Kazimieras Steponas Šaulys. O kiti du likę signatarai Donatas Malinauskas ir Kazimieras Bizauskas buvo kilę iš dabartinės Latvijos teritorijos.
Signato
Signato tai šriftas, sukurtas pagal Vasario 16-osios dokumentą surastą Vokietijoje. Šrifto sukūrimas trūko ilgiau nei 6 mėnesius, kadangi pirmiausia reikėjo išsiaiškinti, kas surašė nutarimą. Nustatyta, kad nutarimo rašysenos autorius signataras Jurgis Šaulys. Atkurtas šriftas buvo dovana valstybės šimtmečio proga.
