Lietuvos gyventojų emigracijos į Amerikos kontinentą pagrindinės priežastys – ekonominės: tai 1-asis Pasaulinis karas, bei XX a. 3 dešimt. pabaiga.
Apie 100 tūkst. Lietuvių pasiekė Amerikos kontinentą. Lietuviai atsidūrė šalyse, kur sportas buvo tapęs svarbia gyventojų veiklos dalimi, ypač JAV, Didžiojoje Britanijoje.
Pirmojo lietuvių sporto klubo, įkurto JAV 1902 m. uždavinys buvo burti atvykusius į Ameriką lietuvius, padėti jiems žengti pirmuosius žingsnius naujame krašte. Todėl lietuviški sporto klubai ne tik vykdė savo tautinę misiją, bet ir svetur gimęs jaunimas, dalyvavo įvairiuose lietuvių rengiamose varžybose.
Lietuviai į didįjį sportą patekdavo per JAV universitetus, koledžus ir kitas Amerikos sporto organizacijas.
Lietuvos nepriklausomos valstybės laikotarpiu, užsimezgus ryšiams su išeivijos lietuvių sportininkais, kurių parama savajam tėvų kraštui, plėtoti sportą yra neabejotina.
Prie krepšinio plėtros Lietuvoje daug prisidėjo legendinis lakūnas Steponas Darius. Su tėvais atsidūręs JAV 1907 m. Gerai susipažino su krepšiniu Kertiso vidurinėje bei Harisono technikos koledžo mokyklose.
Steponas Darius
Dar 1891 m. Springfildo (JAV) koledžo dėstytojas Džeimsas Neismitas, sukūręs pirmąsias naujo žaidimo, krepšinio taisykles, tenorėjo sugalvoti savo studentams užsiėmimą žiemos metu, kai dėl blogų oro sąlygų negalima buvo sportuoti lauke.
Naujasis žaidimas nepaprastai greitai populiarėjo ir paplito visoje Amerikoje, vėliau Europoje.
Pirmosios oficialios krepšinio taisyklės
1920 m. liepos 27 d. S. Darius atvyko į Lietuvą. Buvo vienas pagrindinių Lietuvos sporto organizatorių, aktyviai dalyvavo futbolo, beisbolo, ledo ritulio, bokso ir kitų sporto šakų kūrimo ir populiarinimo veikloje.
1922 m. Kaune įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės, kuriose susitiko miesto rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda. LFLS komandoje žaidė ir S. Darius. Jo dėka 1926 m. buvo išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“, kurioje aprašoma krepšinio taisyklės.
1927 m. išvykus S. Dariui į JAV, krepšinio populiarinimo žingsniai buvo žengti tik entuziastų jėgomis ir pastangomis. Krepšinis beveik išnyko. Valstybės paramos nebuvo. Ypač reikšmingi 1935 – ieji metai, kai į Kauną Pasaulio lietuvių kongresą atvyko JAV lietuvių sportininkai, jų tarpe žymūs krepšininkai – E. Kriaučiūnas, J. Budrikas, K. Savickas.
Kongreso metu įvyko krepšinio turnyras, kuriame dalyvavo JAV lietuvių, Latvijos lietuvių ir Kauno komandos. Šį turnyrą laimėjo užjūrio svečiai. Jie parodė, kad krepšinis yra patrauklus žaidimas. Po kongreso Lietuvoje pasiliko J. Knašas ir K. Savickas.
K. Savickas ėjo lektoriaus pareigas AKKK, kur kursų klausytojus mokė žaisti krepšinį, ieškojo aukštų krepšininkų mokyklose, tačiau nerado.
Jis taip pat parašė knygą „Krepšinis“ (1936 m.). Tai buvo metodinio pobūdžio leidinys, kuriame aprašomi pagrindiniai technikos veiksmai, žaidėjų funkcijos, žaidimo taktika ir t. t.
Konstantinas Savickas
1936 m. Berlyne vyko vasaros olimpinės žaidynės, kurių programoje buvo ir krepšinis. Krepšinio turnyrą laimėjo JAV rinktinė, kurioje žaidė lietuvis Pranas Lubinas. Į žaidynes buvo išvykusi ir Lietuvos sportininkų delegacija. Vadovaujama Algirdo Vokietaičio.
A. Vokietaitis artimiau susipažino su Pranu Lubinu ir pakvietė jį atvykti į Lietuvą perteikti savo patyrimą. Pr. Lubinas mielai sutiko ir netrukus atvyko į Kauną.
Pr. Lubinas įstojo į JSO klubą (Jaunalietuvių sporto organizacija) ir aktyviai dalyvavo šios komandos ir suformuotos Kauno rinktinės pasirengime. Jau lapkričio 10 d. vyko rungtynės tarp JSO ir Rygos US komandų. JSO komandą sustiprino iš JAV atvykęs Juozas Žukas.
Pranas Lubinas – Amerikos lietuvis, krepšininkas
Pranas Lubinas – Amerikos lietuvis, krepšininkas
JSO komanda rungtynėms išėjo tokios sudėties: St. Šačkus, L. Baltrūnas, J. Žukas, Pr. Lubinas, V. Variakojis. Rungtynes laimėjo JSO komanda 35:27.
Ši pergalė buvo reikšminga, nes tai buvo pirmas laimėjimas prieš stipriausią Europos komandą.
1936 m. lapkričio 11 d. vyko antrosios rungtynės, kuriose latviai buvo sutriuškinti 32:9.
Artėjo II-asis Europos krepšinio čempionatas, kuris turėjo vykti Rygoje.
Lietuvos rinktinė buvo pastiprinta iš JAV atvykusiais lietuviais krepšininkais – Pr. Talzūnu, F. Kriaučiūnu, kurie žaidė ir treniravo Lietuvos rinktinę.
Į Europos čempionatą Lietuvos rinktinė išvyko be didelės reklamos. Jau pirmosiose čempionato rungtynėse Lietuvos rinktinė nugalėjo Italijos rinktinę (22:20). Tai buvo čempionato staigmena.
1937-ieji – pirmoji data šlovingiausių Lietuvos krepšinio pergalių metraštyje. Prieš Lietuvos rinktinę klupo vienas varžovas po kito – Estija, Egiptas, Lenkija, o finale nugalėta vėl Italija (24:23).
Lietuvos krepšinio rinktinė – Europos nugalėtoja
Europos čempionės titulas iškeliavo į Lietuvą. Lietuvos rinktinė buvo apdovanota Latvijos prezidento Karlio Ulmanio prizu. (saugomas M. K. Čiurlionio muziejuje). Didėjantį bendradarbiavimą su užsienio lietuvių sportininkais rodo ir 1937 m. išvyka į Ameriką, tuoj po Europos čempionato Rygoje. Sportininkų delegacijai vadovavo Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas. Sportininkų grupę sudarė krepšininkai ir lengvaatlečiai. Lengvaatlečiai Čikagoje ir Niujorke iškovojo pergales prieš savo tautiečius, o krepšininkai turėjo nusileisti Amerikos lietuviams (pralaimėta trejose varžybose).
Čikagos laikraštis „Draugas“ rašė: „Mes, Amerikos lietuviai, džiaugiamės ir sporte padaryta pažanga. Tie, kurie matėme rungtynes, ilgai neužmiršime St. Šačkaus, Z. L. Baltrūno, A. Andriulio, Z. Puzinauskas, kurie gerai atstovavo Lietuvos rinktinę.
Lietuvos sporto istorijoje labai reikšmingi 1938 – ieji metai. Tai Pirmosios Tautinės Olimpiados metai. Jau sausio mėn. pradžioje buvo sudarytas Olimpinis komitetas, į kurį įėjo žymiausi ano meto visuomenės veikėjai. Pirmininku paskirtas KKR direktorius Vytautas Augustauskas.
Į Lietuvą atvyko Amerikos lietuviai krepšininkai – F. Kriaučiūnas, V. Budriūnas, vėliau Pranas Lubinas. Vyrų krepšinio varžybas Olimpiadoje laimėjo JAV lietuvių komanda – H. Petraitis, V. Pečiulis, St. Pečiukaitis, J. Avelis, J. Tenzis, Per. Garaltauskas, M. Ruzgys (visi čikagiečiai), J. Jankaitis (Pensilvanija). Moterų varžybas laimėjo LFLS moterų komanda, treniruojama Prano Lubino.
Lietuvą palietė ir trečioji emigracijos banga – artėjančio fronto, nacių ir stalinizmo represijų vejami 1944 m. gimtinę paliko apie 60-70 tūkst. Lietuvos gyventojų. Stalinizmo represijų neišvengė ir 1937 m. ir 1939 m. Europos krepšinio čempionai: St. Šačkus, M. Šliūpas, R. Leščinskas, tarp. kat. teisėjas M. Zaroskis, 1938 m. Europos vicečempionė S. Astrauskaitė.
M. Zaroskis
St. Šačkus
1944 – 49 m. lietuviai, atsidūrę Vakarų Vokietijoje karo pabėgėlių stovyklose, organizavo aktyvų lietuvišką gyvenimą. Tarp emigrantų buvo nemažai tarpukario žymių Lietuvos sportininkų: tai 1937 m. ir 1939 m. Europos krepšinio čempionai Z. Puzinauskas, A. Andriulis, L. Baltrūnas, broliai Norkai, L. Petrauskas, L. Kepalas. Po karo Lietuvoje užaugo nauja krepšininkų karta, kuriai teko varžytis SSRS krepšinio varžybose ir vilkėti raudoną Sovietų Sąjungos rinktinės uniformą. Tačiau nei karas, nei okupacija nesunaikino Lietuvos krepšinio. 1947m. KKI vyrų komanda SSRS čempionate laimėjo aukso medalius. Tais pačiais metais šios komandos krepšininkai – V. Kulakauskas, K. Petkevičius, S. Butautas, J. Lagunavičius pateko į SSRS rinktinę ir iš Europos čempionato Prahoje grįžo su aukso medaliais.
Sovietiniu laikotarpiu pasižymėjo lietuvių kilmės krepšininkai atstovaudami Urugvajaus, Brazilijos, Australijos nacionalinėse olimpinėse rinktinėse.
Tai Viktoras Cieslinskas žaidė Urugvajaus rinktinėje bei dalyvavo Olimpinėse žaidynėse – 1948 m. Londone ir 1952 m. Helsinkyje (užimtos vietos 5 ir 3). 1960 m. Romos OŽ Brazilijai atstovavo Valdemaras Blatkauskas (3 vieta). 1972 m. Miuncheno OŽ Brazilijai atstovavo Radvilas Gorauskas (7 vieta). 1956 m. Melburno OŽ vyko Australijoje, kurios rinktinėje žaidė du lietuviai: Stasys Dargis ir Algis Ignatavičius. 1972 m. Miuncheno ir 1976 m. Monrealio OŽ Australijos rinktinėje žaidė Edis Palubinskas. Australijoje pasižymėjo 1937 m. ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas L. Baltrūnas, atvykęs į kontinentą 1949 m. Nuo pat pirmųjų dienų ėmėsi organizuoti Australijos lietuvių sportinį gyvenimą. 1950 m. Melburne surengė pirmąjį Australijos lietuvių krepšinio čempionatą, įsteigė lietuvišką sporto klubą „Varpą“. 1949-1953 m. Viktorijos valstijos krepšinio rinktinės treneris. 1955 m. treniravo Australijos rinktinę. Ilgus metus vadovavo Melburno aukštosios technikos mokyklos Kūno kultūros katedrai.
Europos čempionai ir Helsinkio OŽ vicečempionai – J. Lagunavičius 1957 – 59 m. dirbo Kinijoje Šanchajaus Kūno kultūros institute, o S. Butautas 1967 – 68 m. treniravo Kubos rinktinę.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę daugelis talentingiausių lietuvių krepšininkų išvyko ir studijavo Amerikos universitetuose, žaidė studentų lygoje.
Grįžę į Lietuvą, papildė Lietuvos krepšinio rinktinės gretas. Tai – Š. Jasikevičius, M. Timinskas, D. Songaila, M. Pocius, A. Kavaliauskas, M. Petravičius, L. Kleiza. Dabar JAV Gonzagos universitete studijuoja mūsų krepšinio legendos A. Sabonio sūnus Domantas.
Taigi, Lietuvos krepšininkų epopėja tęsiasi. Tai liudija ir Lietuvos krepšininkų sėkmingas pasirodymas Barselonos, Atlantos, Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse (užimtos 3 vietos). 2003 m. Švedijoje, Europos čempionate, iškovotas auksas, 2007 m. ir 2010 m.– užimta bronzinė vieta; 2013 m. ir 2015 m. – antroji sidabrinė pergalė.