Dviejų parodų atidarymas LNM
2023-08-20
Ar XX a. diktatorių įsuktas cenzūros ir propagandos aparatas toliau veikia mūsų laikus? O gal okupantų ideologinės klišės atsikartoja šiandienos agresorių retorikoje? Rusijos karas prieš Ukrainą parodo, kad taip. Iki šiol tebesitęsiantys Kremliaus bandymai sunaikinti Ukrainą verčia atsigręžti į skaudžią okupacijų patirtį ir iš naujo permąstyti po Antrojo pasaulinio karo sovietų okupuotose teritorijose diegtus imperinius naratyvus.
Rugpjūčio 23 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus Naujajame arsenale vienu metu atidaro dvi parodas – „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ bei „Laiko šukės ir aidai: sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“.
„Neišspręsta kompozicija“ – sovietų dailės cenzorių pamėgta frazė, kuria kritikuotas kūrinio meninis lygis ir oficialios ideologinės linijos neatitinkanti siužeto interpretacija. Parodos kontekste ji referuoja į sudėtingas okupuotos Lietuvos dailės gyvenimo peripetijas, sovietmečiu iškreiptus istorinio naratyvo akcentus ir šiandien tebeiškylančius mūsų atminties konfliktus. Ekspozicijoje dekonstruojami žymiausi sovietinės Lietuvos dailės kūriniai, įkūniję propagandinį „Didžiojo tėvynės karo“ naratyvą ir atsidūrę istorijos paraštėse.
„Laiko šukės ir aidai: sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“ – tai „neišspręstos kompozicijos“ atvejo analizė, iliustruojanti kūrybos kryžkeles ir iššūkius sovietmečiu. XX a. 7–9 dešimtmečiais R. Dichavičiaus, buvusio tremtinio, kūryba sovietinės cenzūros buvo ir drausta, ir kritikuota, o ta, kuri be kliūčių įveikdavo patikrinimo filtrus, dažniausiai jau būdavo iš dalies deformuota autoriaus savicenzūros.
Karinė grėsmė iš Rusijos Federacijos įpareigoja kalbėti apie šį nepatogų, ilgus metus į tyrinėjimų pakraščius nustumtą paveldą bei kartu prisiminti, ką karas ir okupacija gali padaryti su kultūra – atimti iš jos gyvybę, laisvę ir išnaudoti savo politinės programos įgyvendinimui. Dabartinio karo kontekste regime vis dar neišspręstą politinę kompoziciją – niekaip neįvykstančią rusiškojo pasaulio desovietizaciją.
Atidarydami parodas kviečiame kartu paminėti Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną.
2023 m. rugpjūčio 23 d., trečiadienį, 18 val.,
Naujajame arsenale,
Arsenalo g. 1, Vilnius
