Žemaičių dailės muziejuje J.Drungilo knyga
2020-01-20
Žemaičių dailės muziejus (Parko g. 3A, Plungė) sausio 23 d. 17.00 va. kviečia į Jono Drungilo monografijos „Erelis lokio guolyje. Lenkų bajorai Žemaitijoje: migracija, kalba, atmintis XVI–XVIII a.“ pristatymą.
Pristatyme dalyvaus pats autorius Jonas Drungilas; Darius Baronas, Jolanta Skurdauskienė; Vacys Vaivada.
Pradžioje nagrinėjamas atvykusio lenkų bajoro statusas ir jo kaita Lietuvos teisėje, tiriami lenkų bajorų migraciniai procesai (atvykimo priežastys, reemigracija, migraciniai mechanizmai), kurie dar yra menkai ištirti Lietuvos istoriografijoje. Po to pateikiama atvykusių bajorų komunikacinė erdvė, sukuriamas atvykusiųjų vėlesnių kartų atstovų lietuvių kalbos įsisavinimo modelis, tiriami jų antroponimijos ypatumai: vietiniams žemaičiams neįprastų vardų paplitimas, atvykusiųjų pavardžių formavimasis, jų perteikimas raštinėse bei iki šiol istoriniuose tyrimuose apskritai nepastebėti lenkiškų pavardžių sulietuvinimo atvejai. Galiausiai analizuojami įsikūrusių lenkų giminių asmenvardžiuose buvę prievardžiai, perteikę šių giminių atmintyje (per pirmtaką, gimtąją vietovę, eponimus) prisimenamą lenkišką kilmę. Atskirai analizuojamas Žemaitijoje įsikūrusios giminės lenkiškos kilmės paieškų „scenarijus“ (Nagurskių giminės atvejis).
Ši monografija – naujas žvilgsnis į Žemaitijos istoriją kitokiu kampu, griaunantis iki šiolei įsitvirtinusius lietuvių ir lenkų polonizacijos/lituanizacijos procesų istoriografinius stereotipus, taip pat bylojantis apie sudėtingą bei daugiamatį polonizacijos reiškinį Žemaitijoje.
Pristatyme dalyvaus pats autorius Jonas Drungilas; Darius Baronas, Jolanta Skurdauskienė; Vacys Vaivada.
Pradžioje nagrinėjamas atvykusio lenkų bajoro statusas ir jo kaita Lietuvos teisėje, tiriami lenkų bajorų migraciniai procesai (atvykimo priežastys, reemigracija, migraciniai mechanizmai), kurie dar yra menkai ištirti Lietuvos istoriografijoje. Po to pateikiama atvykusių bajorų komunikacinė erdvė, sukuriamas atvykusiųjų vėlesnių kartų atstovų lietuvių kalbos įsisavinimo modelis, tiriami jų antroponimijos ypatumai: vietiniams žemaičiams neįprastų vardų paplitimas, atvykusiųjų pavardžių formavimasis, jų perteikimas raštinėse bei iki šiol istoriniuose tyrimuose apskritai nepastebėti lenkiškų pavardžių sulietuvinimo atvejai. Galiausiai analizuojami įsikūrusių lenkų giminių asmenvardžiuose buvę prievardžiai, perteikę šių giminių atmintyje (per pirmtaką, gimtąją vietovę, eponimus) prisimenamą lenkišką kilmę. Atskirai analizuojamas Žemaitijoje įsikūrusios giminės lenkiškos kilmės paieškų „scenarijus“ (Nagurskių giminės atvejis).
Ši monografija – naujas žvilgsnis į Žemaitijos istoriją kitokiu kampu, griaunantis iki šiolei įsitvirtinusius lietuvių ir lenkų polonizacijos/lituanizacijos procesų istoriografinius stereotipus, taip pat bylojantis apie sudėtingą bei daugiamatį polonizacijos reiškinį Žemaitijoje.
Žemaičių dailės muziejaus informacija
