Muziejus-Mokykla-Moksleivis - VINCAS KUDIRKA IR KNYGNEŠIŲ EPOCHA

VINCAS KUDIRKA IR KNYGNEŠIŲ EPOCHA

TAUTINIS ATGIMIMAS SUVALKIJOJE

1863–1864 m. sukilimas pasibaigė nesėkmingai, tačiau panaikinus baudžiavą sparčiai stiprėjo valstiečių sluoksnis. Pasiturintiems valstiečiams atsirado galimybė savo vaikus išleisti į mokslus, jie studijas tęsė carinės Rusijos ir Europos universitetuose. Tai sudarė pagrindą lietuvių inteligentijos formavimuisi. Vienas svarbiausių lietuvių inteligentų darbų buvo lietuvių tautos dvasios žadinimas. Nepaisant šių teigiamų pokyčių atgimstanti lietuvių tauta susidūrė su caro rusinimo politika, kuri buvo pradėta taikyti po 1863–1864 m. sukilimo. Gyventojai skatinti priimti stačiatikybę, knygos spausdintos naudojant kirilicos atmainą – graždanką, persekiota katalikų bažnyčia, uždrausta lietuviška spauda, viešajame gyvenime įtvirtinta rusų kalba. Lietuvių inteligentija aktyviai priešinosi rusinimui – siekė spaudos draudimo panaikinimo, kovojo dėl tautinės mokyklos, gimtosios kalbos statuso viešajame gyvenime. Siekiant pasipriešinti carinės Rusijos priespaudai buvo steigiamos slaptos mokyklos, iš Prūsijos pradėta gabenti lietuviška spauda, leisti įvairūs atsišaukimai prieš caro vykdomą politiką. Tautinis atgimimas ypač aktyviai ėmė reikštis Suvalkijoje, kurioje baudžiava buvo panaikinta dar 1807 m. Tautinio atgimimo židiniu čia tapo Marijampolės gimnazija. Joje pradėjus dirbti lietuvių kalbos mokytojui Petrui Kriaučiūnui buvo platinama lietuviška spauda, steigiami savišvietos būreliai, leisti slapti lietuviški laikraštėliai. Ši gimnazija taip pat išugdė ne vieną Lietuvos šviesulį – tarp jų buvo Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis.

Petras Kriaučiūnas

Marijampolės gimnazija

Juozas Bagdonas. Neapleiskime savo vaikų!

Nelegaliu spaudos platinimo darbu rūpinosi knygnešiai. Ypač aktyviai jie veikė pasienyje, Šakių rajone, kur buvo įsikūręs organizuotas knygnešių tinklas. Didžiausi knygnešystės centrai veikė Naumiestyje ir Sudarge, aktyviai knygnešiai dirbo ir Kiduliuose, Slavikuose. Vieni garsiausių Šakių krašto knygnešių buvo A. Baltrušaitis – Antanėlis, Martynas Sederevičius, Marcelė Barzdaitytė, Kostas Stiklius.
Carinė Rusija aktyviai kovojo su knygnešiais. Per spaudos draudimo laikotarpį Lietuvoje nukentėjo apie 3 tūkstančiai knygnešių. Daugelis jų atsidūrė Sibire, kalėjimuose, pasitraukė į JAV.

Knygnešys Antanas Baltrušaitis – Antanėlis

Antano ir Marcelės Stiklių šeima

Kostas Stiklius

Martynas Sederevičius

Marcelė Barzdaitytė

Pažiūrėkite vaizdo įrašą apie Zanavykijos knygnešius

Pažiūrėkite vaizdo įrašą apie knygnešių gudrybes

Skrynia slaptai spaudai gabenti. XIX a. II pusė

Knygnešio sermėga. XIX a. pab.

Jėzaus Širdies ir Gailestingosios Dievo Motinos škalplierius, nešiotas spaudos draudimo metais

kaip knygnešių sutartinis ženklas

Medinis dėklas, rastas knygnešio sodyboje prie Pilviškių

Lenta, skirta slėpti plonoms knygoms. Zanavykų muziejaus eksponatas

Kėdė, skirta slėpti draudžiamai spaudai. Zanavykų muziejaus eksponatas

Lietuviškas kalendorius 1894 metams. Vilnius, J. Zavadskio spaustuvė, 1893. Kontrafakcija.

Tilžė, J. Šenkės spaustuvė, 1893 m.

Parsidavimas ir Pelnas. Plymouth, PA, 1901 m.

Tiltas per Širvintos upę, jungęs du miestus: Naumiestį ir Širvintą. XX a. pr.

KNYGNEŠIŲ VEIKLOS VIETOS ŠAKIŲ RAJONE

Sudargas – miestelis, kuriame gyveno kunigas, knygnešys Martynas Sederevičius

Martyno Sederevičiaus kapas Sudargo kapinėse

Slavikų Šv. Onos bažnyčios varpinė, jos rūsiuose buvo slepiamos lietuviškos knygos

Paminklas knygnešiams prie Slavikų Šv. Onos bažnyčios

Dėl savo geografinės padėties Naumiestis (dabar Kudirkos Naumiestis) tapo knygnešystės centru. Miestelis buvo įsikūręs Rusijos ir Vokietijos pasienyje, netoliese, už upės, buvo Vokietijai priklausantis Širvintos miestas, iš kurio į Naumiestį plaukė nelegali lietuviška spauda. Neatsitiktinai Vincas Kudirka pasirinko apsigyventi šiame mieste.

V. Kudirka buvo viena ryškiausių lietuvių tautinio atgimimo asmenybių. Jis gimė Paežerių kaime, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Baigęs pradžios mokyklą pradėjo mokytis Marijampolės gimnazijoje. Tėvo paskatintas įstojo į Seinų kunigų seminariją, tačiau dėl pašaukimo stokos buvo pašalintas ir grįžo į Marijampolės gimnaziją. Ją pabaigęs jaunasis Kudirka pasirinko studijuoti Varšuvos universitete Filologijos-istorijos fakultete, bet vėliau pasirinko medicinos studijas. 1888 m. Vincas Kudirka su kitais lietuviais studentais įkūrė nelegalią draugiją „Lietuva“, kurios pagrindinis tikslas buvo rūpintis lietuvių tautine savimone, švietimu, kultūra ir Lietuvos ūkio būkle. 1889 m. draugijos narių iniciatyva buvo pradėtas leisti laikraštis „Varpas“, kurio faktiniu redaktoriumi V. Kudirka buvo iki pat mirties. 1890 m. pradėtas leisti laikraštis „Ūkininkas“, orientuotas į valstiečių tautinės savimonės kėlimą. Baigęs studijas V. Kudirka persikėlė į Šakius. Ten dirbo gydytoju. Paaštrėjus džiovos požymiams išvyko gydytis į Krymą ir prie Adrijos jūros, vasaromis sugrįždavo į Lietuvą. Nuo 1897 m. apsigyveno Naumiestyje, kur gyvendamas paskutines jėgas skyrė „Varpo“ leidybai, rašė satyras, vertė. Naumiestyje gimė ir „Tautiška giesmė“, vėliau tapusi Lietuvos Respublikos himnu. Didžiojo varpininko gyvybė užgeso 1899 m. lapkričio 16 d., jis palaidotas Meištų kapinėse, Naumiestyje.