TIK VIENA PĖDA, PUSĖ UNCIJOS, IR TU JAU PAŽĮSTI ROKIŠKIO KRAŠTO SENUOSIUS MATAVIMO VIENETUS

Rokiškio krašto muziejus turi gausią etnografijos kolekciją – 4591 eksponatą. Dauguma jų yra senieji tūrio, ilgio, ploto, slėgio ir kt. matavimo prietaisai (bezmėnai, gorčiai, aršinai, pintos, kaušai, pūrai, pūdai, statinės, kvortos, piestos ir t. t.), išlikę nuo senųjų laikų Rokiškio krašte. Matai – tai sutartiniai nusistovėję lyginamieji dydžiai tam tikros rūšies fizinio dydžio reikšmei nustatyti. Lietuvoje iki metrinės sistemos įvedimo 1922 m. buvo naudojama labai daug įvairių matų. Lietuvos matų sistemos raidą galima suskirstyti į atskiros raidos etapus. 1 etapas – iki XVI a. vidurio. Šiam etapui būdingi vyraujantys lietuviški matai, kurie formaliai nebuvo nustatyti. 2 etapo atskaitiniai taškai – valakų reforma ir Liublino unija. Šiame etape lietuviški matai pradėti reglamentuoti įstatymiškai, o šalia lietuviškų matų pradeda plisti ir lenkiški matai. 3 etapas prasideda po trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m. – didžiojoje LDK dalyje paplito rusiški matai, o užnemunėje plito naujos sistemos lenkiški matai.
Daugelis lietuviškų matų buvo naudojami visais matų sistemos raidos etapais.
Lietuviški ilgio matai dažniausiai susiję su antropologine matų sistema. Pvz., uolekties (uolektis arba alkūnė – atstumas nuo alkūnės linkio iki piršto galo.) ilgis svyravo nuo 65 iki 71 cm. Uolektis buvo atskaitinis ilgio vienetas LDK, tačiau buvo plačiai naudojami ir kiti antropologiniai ilgio mato vienetai: sieksnis – lygus 3 uolektims (1,89 m.), pėda – lygi 0,5 uolekties (31 cm), colis 1/24 uolekties (2,6 cm.), jardas – apytikslė jo vertė – 0,91 m. Mažesni antropologiniai ilgio bei tūrio matai ir matavimo vienetai buvo sauja, žiupsnis, gurkšnis.

 

 

Buityje dažniausiai naudojami ilgio ir pločio matai. Pagrindinis ilgio matas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, plačiai vartotas nuo XIV a. iki XX a., buvo uolektis. 1764 m. Seimas uolektį prilygino dviem prancūzų pėdoms, o tiksliau – 24 coliams – 65,51 cm. Kitas Lietuvoje paplitęs ilgio matas buvo sieksnis. Jo didumas svyravo tarp 140 ir 213 cm. Vėliau sieksnis buvo prilygintas trims uolektims.

 

Vėliau, atsiradus valstybėms ir prekybiniams santykiams, atsirado svorio ir tūrio matai, būtini bet kokiems mainams, duoklėms ir mokesčiams surinkti. Kiek vėliau atsirado ir žemės ploto vienetai, reikalingi konkrečioms teritorijoms apibrėžti. Seniausi žemės ploto vienetai (margas, sėtuvė, biržė, statinė, vaga) buvo neatsiejami nuo žmogaus darbo – tai buvo plotai, kuriuos galima užsėti viena sėtuve, suarti viena žagre iki pusryčių ar per dieną. Pievų plotas buvo nusakomas šieno vežimais, šieno kupetomis, javų – stirtomis, gubomis. Kruopščiai stengtasi matuoti ariamą žemę – juk lietuviai – viena seniausių Europoje žemdirbių tauta. Ilgą laiką buvo vartojamas atlikto darbo kiekį nusakęs žemės ploto matas margas – tai toks žemės plotas, kurį  arkliu galima aparti per vieną dieną. Liaudyje naudotas margas buvo lygus maždaug 25 arams.
Įdomu tai, kad margo dydis priklausė nuo žemės kokybės, naudojamo plūgo ar darbinių gyvulių pajėgumo. Matuoti žemę atlikto darbo kiekiu nebuvo patogu. Todėl apsėjamą žemės plotą imta matuoti sunaudotos sėklos kiekiu. Žemdirbiams tokie ploto matai buvo gana patogūs. Lietuvoje birioms medžiagoms seikėti buvo naudojami šie matai: statinė, pūras, siekas, siekelis ir gorčius.

 

 

STATINĖ

Senovinis biralų tūrio vienetas. XVI a. tapo tūrio matų sistemos pagrindu. Lietuviška statinė – 407 l. Buvo ir vietinių statinių. Žinomos Kauno, Kėdainių, Ukmergės, Šėtos, Luokės, Labanoro ir kitos statinės.
Prekyboje buvo populiari 5 gorčių talpos statinė, kuri vadinta „silkine“ arba „solianka“. Tokio saiko statine apskaičiuodavo aliejaus, sėmenų, neperkošto vaško, sūdytų baravykų, smulkios žuvies, kreidos miltų, pokosto kiekį.
XV–XVI a. LDK statinė buvo ploto matas – reiškė 1 statine grūdų apsėtą žemės sklypą. Per Valakų reformą prilyginta margui (0,56 ha) ir juo pakeista. XVIII a. statinę išstūmė kibiras.

 

 

PŪRAS

Senovinis biralų tūrio matas. 1 pūras – tai viena šeštoji lietuviškos statinės arba 24 gorčiai  67,2 l. Mažasis pūras lygus 18 gorčių arba 50,76 l.

 

 

GORČIUS

Senovinis tūrio vienetas. Naudotas Rusijoje, Lenkijoje, Lietuvoje skysčiams ir biralams seikėti. 1 gorčius – 2,82 l. Ankstyvesni gorčiai buvo pinami iš vytelių, šaknų, plėšų, šiaudų, įvairių formų, kartais su ąselėmis. Vėlyvesni gorčiai buvo mediniai, cilindriniai arba keturkampiai, dažniausiai išskobti iš vieno medžio gabalo, su viena rankena arba ąsa. Gorčiai naudoti ne tik kaip saiko matas, bet taip pat grūdams, miltams, pašarams supilti.

 

 

Didžiąją dalį senovinių matavimo prietaisų Rokiškio krašto muziejaus fonduose sudaro namų apyvokos daiktai – šaukštai, samčiai, kibirai, kaušai, puodai moliniai, pintinės, statinės ir svorio matavimo prietaisai – bezmėnai, svirtinės, svarsčiai, svareliai, pastatomos ir provizoriaus svarstyklės.

 

BEZMĖNAS

Svorio (masės) matavimo prietaisas, susidedantis iš lazdelės su svorio ženklais ir buožės. Viename lazdelės gale įtaisytas kablys sveriamam daiktui pakabinti ir judanti rankenėlė, parišta virvute. Iki XIX a. pradžios bezmėnai buvo graduojami svarais.

 

 

Senieji svorio matai yra bene geriausiai ištirta paveldo sritis. Ji yra ir įdomiausia, iliustruojanti mūsų protėvių prekybinius kontaktus su kitomis šalimis. LDK senuosiuose aktuose yra aptinkami šie svorio matai: svaras, vaškas, pundas, pundelis, pūdas, akmuo, birkavas, laštas, centneris, lotas. Tiesa, ne visi ir ne visur jie buvo vartojami vienu metu.
Seniausias lietuviškas svorio matas, žinomas iš netiesioginių šaltinių, – akmuo (lygus 14,62 kg). Svorio sistemos pagrindas buvo svaras (lygus 365,83 g arba 1/40 akmens). Šio mato pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sverti“. Svarais sverdavo sviestą, cukrų, net pūkinius patalus. Daigstyta pūkinė antklodė turėjo sverti apie 8 svarus. Svaras buvo dalijamas į 12 uncijų. 1 uncija – 1 colis, tai yra 24,5 mm.

 

 

Lietuvoje buvo naudojama daug matų vienetų, turėjusių savo „vartotoją“. Siuvėjai naudojo matus medžiagos kiekiui matuoti. Stomuo – medžiagos kiekis, reikalingas suaugusiam žmogui marškiniams pasiūti, kelnės – medžiagos kiekis kelnėms pasiūti (1,25 m), kostiumas – medžiagos kiekis kostiumui pasiūti (3 m). Taip pat naudotas ir aršinas – senovinis rusiškas ilgio vienetas, lygus 16 verškų arba 28 coliams (71,12 cm). 

 

 

Tūrio matai dažniausiai turėjo tokius pat pavadinimus, kaip ir indai, skirti skystiems ir biriems produktams laikyti – šaukštas, samtis, kibiras, verpelė, kaušas, kvorta, moliniai puodai, pintinės, statinės, pūras, siekas ir gorčius.

 

KAUŠAS

Miltams, alui, medui matuoti naudotas kaušas, tačiau jo dydis buvo nevienodas ir netikslus. Minimos trys kaušų rūšys: didysis maskviškasis (miltams), didysis medinis (telpa kibiras alaus) ir medaus kaušas (dviejų gorčių ir vienos kvortos pusės dydžio).

 

 

VERPELĖ

Indas sviestui mušti, taip pat tai buvo tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės. Verpelėmis seikėjo ne tik sviestą, bet ir medų, javus. Verpelės būta nevienodo dydžio. Rašytiniuose šaltiniuose minimos trys rūšys: Viekšnių verpelė, „senoji“ verpelė ir verpelė, lygi karčiui (128 l).

 

 

KVORTA

Naudota skysčiams ir biralams seikėti. Kvorta buvo lygi ¼ gorčiaus. Išvertus į metrinę sistemą senoji kvorta siekė 1,4 litro, o naujoji – 0,7 litro. Kvorta buvo dalijama į kvorteles. 1 kvorta = 4 kvortelės. Viena kvortelė buvo lygi 0,17 litro.

 

 

Senieji lietuviški matai yra neatsikariama mūsų unikalios kultūros dalis. Dažnai jų pavadinimus galime rasti tautosakoje  patarlėse, priežodžiuose, pasakose, dainose. Deja, kartais mes net nebežinome, ką kuris žodis iš tikrųjų reiškia. Senieji lietuviški matai po truputį eina į užmarštį. Puoselėti ir saugoti lietuvišką kultūrinį palikimą galime ir ugdymo procese. Todėl tikimės, kad ši virtuali edukacijos programa „Tik viena pėda, pusė uncijos ir tu jau pažįsti Rokiškio krašto senuosius matavimo vienetus“ prisidės prie Rokiškio krašto kultūros gyvasties išsaugojimo.
Didelė dalis senųjų matų, naudotų Lietuvoje, įstatymiškai reglamentuoti pagal 1765 m. iždo komisijos nustatytą ir 1776 Žečpospolitos seimo patvirtintą matų sistemą iki metrinės matų sistemos įvedimo 1921 m.

 

 

 

Matai ir jų tarpusavio sąryšis


Tarptautinė dydžių matavimo sistema Lietuvoje tapo privaloma nuo 1980 m., nors buvo įvesta 1920 m. Iki to laiko buvo naudojami šiuo metu nenaudojami arba mažai naudojami vienetai.

 

 

Ilgio vienetai:


ARŠINAS 71,12 cm
COLIS 24,5 mm
COLIS 0,0254 m
LINIJA 2,54 mm
JŪRMYLĖ 1852,3 m
MYLIA (r) 7,467 km
MYLIA 1,609 km 1609,334m
PĖDA 30,48 cm
RYKŠTĖ 4,32 m
SIEKSNIS 2,133 m
TAŠKAS 0,254 mm
UOLEKTIS (l) 65,51 cm
VARSTAS 1,0668 km
VARSNA 400 m
VERŠKAS 4,445 cm
VIRPSTAS 4,87 m
KARTIS 4,87 m
VIRVĖ 44,6 m
UŽUOGANA 72 cm
JAVAPJOVĖ 3 m

Masės vienetai:


BIRKAVAS (r) 163,805 kg
CENTNERIS 50 kg
DRACHMA (r) 3,732 g
LASTAS 2000 kg
PUNDELIS 5,12 kg
SVARAS (lt) 365,47 g
SVARAS (r) 409,512 g
SVARAS (Dž. Brit.) 453,592 g
GRANAS 50 mg
UNCIJA (vaistų) 29,86 g 28,25 g
PŪDAS 50 kg
PŪRAS 16 kg 380 g

Ploto vienetai:


AKRINĖ PĖDA 1230 m³
KVADRATINIS COLIS 60452 cm²
KVADRATINĖ PĖDA 0,093 m²
KVADRATINĖ MYLIA 2,59 km²
DEŠIMTAINĖ (r) 10925,4 m²
MARGAS (lt.) 0,71 ha, 7283,36 m²
MARGAS (lenk.) 0,56 ha
PŪRAVIETĖ 25 a
ŽAGRĖ arba JAUČIO JUNGAS 17 a
VALAKAS (lt.) 21,850 ha, 21,368 ha
VALAKAS (lt.) 16,796 ha
VIRVĖ (l) 1866 m²

Tūrio vienetai:


SKYSČIO UNCIJA 28,4 ml
PINTA 0,568 l
GALONAS 3,785 l
BARELIS (D.Brit.) 163,65 l
BARELIS (JAV) 158,988 l
DUBUO 19,74 l
GALONAS (D.Brit.) 4,54609 l
GALONAS (JAV) 3,78543 l
GORČIUS (liet.) 2,82 l
GORČIUS (l) 3,77 l
KARTIS, KARČIUS (l) 128 l
KIBIRAS (r) 12,2994 l
KVORTA 0,70 l
PŪRAS (lt) 67,685 l
PŪRAS (r) 78,72 l,
SAIKAS 16,92 l
STATINĖ (r) 491,96 l
STUOPA 1,2299 l

Ilgio, talpos ir svorio


matavimo vienetų sąryšiai:
1 sieksnis=3 uolektys
1 uolektis=2 pėdos
1 sprindis=3 plaštakos
1 plaštaka=4 pirštai
1 žingsnis=2 uolektys
1 pėda=12 colių
1 jardas=3 pėdos
1 sieksnis=7 pėdos
1 sieksnis=2,5 aršino
1 pūras=40 svarų
1 pūdas=3 pūrai
1 vaškas=1 svaras
1 pundelis=1830 vaškų (svarų)
1 pundas=40 vaškų (svarų)
1 centneris=200 svarų
1 birkavas=400450 svarų
1 laštas=800 svarų
1 dubuo=7 gorčiai (lt.)
1 kibiras=4 gorčiai (lt.)
1 siekas, sykelis=6 gorčiai (lt.)
1 pūras=24 gorčiai (lt.)
1 karčius, kartis=32 gorčiai
1 kaušas didysis medinis=1 kibirui alaus
1 kaušas medaus=2 gorčių ir 1 kvortos pusei
1 valakas=30 margų
1 margas=3
1 akmuo=14–15 kg