NAUJIENOS

Lietuvos švietimo istorijos muziejus kviečia
2019-12-23

Lietuvos švietimo istorijos muziejus kviečia į naują edukacinę programą „Ponas Varnas nupiešė paveikslą“.
Minint žymaus kultūros veikėjo, dailininko, profesoriaus Adomo Varno 140 metų jubiliejų, Lietuvos švietimo istorijos muziejus šiemet visuomenei pristatė parodą, kurioje buvo paliestos visos šios unikalios asmenybės įvairiapusiškumą atspindinčios veiklos. Neįtikėtinai įdomus ir turiningas A. Varno per 100 gyvenimo metų nueitas kelias: menininkas dirbo tapybos, grafikos, scenografijos, leidybos srityse, fotografavo Lietuvos kryžius, juos dokumentavo, aktyviai dalyvavo kuriant įvairias lietuvių menininkų organizacijas, rašė dailės, kalbos bei kitais to meto visuomenei aktualiais klausimais. A. Varnas taip pat dirbo pedagoginį darbą ir buvo nenuilstantis sutuoktinės Marijos Kuraitytės–Varnienės (1886–1982) pagalbininkas įtvirtinant ir puoselėjant M. Montessori metodo mokymą Lietuvoje, o po II Pasaulinio karo emigracijoje Vokietijoje ir Amerikoje.
M. Montessori skelbiamas mokymas, montesoriškai ugdoma jaunoji karta tapo labai svarbia A. Varno pedagoginio kelio bei švietėjiško gyvenimo kryptimi. A. Varno sukurti ir pagaminti baldeliai, darbo įrankiai, įvairiausios meninio ir kūrybinio lavinimo priemonės buvo naudojamos sutuoktinių Varnų įkurtuose montesoriniuose „Vaikų nameliuose“ Kaune, Žaliakalnyje ir džiugino bei lavino mažuosius jų ugdytinius. Didelį dėmesį A. Varnas skyrė vaikų piešimo mokymui. Apie neeilinius jų pasiekimus piešimo srityje naudojant M. Montessori metodą A. Varnas skaitė pranešimą tarptautiniame M. Montessori kongrese Kopenhagoje 1937 m. Vėliau savo įžvalgas apie vaikų „laisvąjį” ir „plokštuminį” piešimą jis išdėstė straipsnyje „Piešimo vaidmuo priešmokykliniame ugdyme“ (Židinys, 1940, Nr. 2).
A. Varnas manė, kad piešimo kultūra pradedama nuo rankos ir akies paruošimo. Vaikų piešimo užsiėmimuose jis naudojo montesorines mokymo priemones – geometrines figūras (intarpus). Vaikai pasirinkdavo jiems patinkančias geometines figūras, apvedžiodavo jas popieriuje ir gaudavo atitinkamų geometrinių formų plokštumas. Šias plokštumas užpildydavo tiesiais lygiais brūkšniais, o norimos spalvos pieštukus pasirinkdavo klausydami tiktai  „savo vidaus balso”.
A. Varnas teigė, kad „bruožavimu arba tam tikrų plokštumų užpildymu tiesiais brūkšniais ir neišėjimu iš plokštumų ribų vaikas vykdo savo rankos ir akies techninį paruošimą”. Dailininkas taip pat pastebėjo, kad „apibrėždamas plokščias geometrines figūras pieštuku, vaikas daro tokius analitinius veiksmus, kurie padeda jam vaizdžiai pajusti, kaip konkretus daiktas virsta abstrakčiu. Toks perėjimas iš konkretaus pavidalo į abstraktųjį yra natūralus intelekto plėtojimosi kelias, ir jis instinktyviai patraukia vaiką savo vaizdingumu“.
Naudodami geometrines figūras, vaikai susipažįsta su „plokštuminiu“ piešimu ir tampa labai kūrybiški, skaido geometrinių formų plokštumas, komponuoja skirtingas geometrines formas piešinyje bei „greitai ima tobulėti savo ornamentų sumanymuose ir jų išpildyme“. Taip gimsta ritmingas schematinis ornamentas.
A. Varnas apibendrino, kad „ilgainiui per tą patį darbą įvykdytas rankos ir akies susiklausymas su nuovoka įgalina 6-7 metų vaiką daryti tokias prašmatnias ir ritmingas raštų kompozicijas, kurios nesusipažinusiems su šio metodo esme visuomet atrodo padariniai, priskirtini tiktai ypatingiems gabumams. Tuo tarpu visa eilė jau darytų tarptautinių vaikų darbų parodų įsakmiai kalba už tai, kad aukšto kompozicinio laipsnio piešime montesoriniu metodu pasiekia net labai negabūs ir intelektiškai atsilikę vaikai“.
Panaudojus dailininko A. Varno paruoštą metodiką piešimo įgūdžiams ugdyti sukurta nauja muziejaus edukacinė programa „Ponas Varnas nupiešė paveikslą”. Joje moksleiviai sužinos, kad pasislėpusi ir kartais neapčiuopiama geometrija formuoja meno kūrinio pamatus, o geometriniai principai suteikia meno kūriniui vientisumo ir darnumo pojūtį. Specialiai paruoštoje edukacinėje erdvėje moksleiviai atras po meninėmis išraiškos priemonėmis pasislėpusią geometriją, susipažins su montesorinėmis mokymo priemonėmis – geometriniais intarpais juos išbandydami, išmoks naudoti geometrines formas kūrybiniame procese ir sukurs kūrinį.
 
Lietuvos švietimo istorijos muziejaus informacija