JUOZAS ZIKARAS. LAISVĖS PAMINKO KŪRĖJAS

 

Tarpukario Kaunas buvo ta didi upė, į kurią plaukė visų Lietuvos regionų nepriklausomos Tėvynės kūrėjai, sudarydami žėrintį šlifuotą brangakmenį: kiekvienas tarsi kita akmens briauna bendrai visumai suteikianti šviesą.

 

Susipažinkite – J. Zikaro kūrybos keliais (aktyvus užrašas, kurį paspaudus pasileidžia video)

 

O kaip gi gimė žymiausioji J. Zikaro skulptūra  ,,Laisvė“?

 

Pasiklausykite –  Laisvė  (aktyvus užrašas Laisvė, kurį paspaudus pasileidžia garso takelis)

 

Kuriantis naujai valstybei, atsirado ir monumentaliosios paminklinės skulptūros poreikis. Visuomenė rinko lėšas paminklams – valstybingumo simboliams statyti, Lietuvai nusipelniusiems, kultūros, politikos ir visuomenės veikėjams įamžinti.

Vienas pirmųjų paminklų Kaune, davęs pradžią Karo muziejaus sodeliui, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę, kurį 1921 m. suprojektavo architektas V. Dubeneckis. Paminkle įkomponuotas J. Zikaro reljefas ,,Prie kapo“. 1923 m. atidengtas paminklas J. Basanavičiui, 1927 m. S. Daukantui ir V. Kudirkai. 1928 m., minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, atidengta ir ,,Laisvės“ statula.

 

Žuvusiems už Lietuvos laisvę

V. Dubeneckis

J. Basanavičius

S. Daukantas

V. Kudirka

Laisvė

 

Panevėžio mokyklos piešimo mokytojas J. Zikaras, pirmasis profesionalus skulptorius Lietuvoje po 1918 metų, gavo užsakymą sukurti paminklą Lietuvos laisvei. Dailininkui buvo pasiūlyta dirbti gimnazijos sporto salėje, kad visuomenė galėtų susipažinti su kuriama ,,Laisve”, nes ji buvo kuriama kaip visų lietuvių laisvės simbolis. Todėl besidomintys galėjo ateiti išsakyti savo nuomonę. Zikaro “Laisvė” nuo idėjos iki jos pagaminimo keitėsi. Išlikę artefaktai rodo, kad skulptūra pradiniame etape buvusi su trumpute, kojas atidengiančia tunika, mat dailininkas buvo prancūzų impresionistų gerbėjas. Galutiniame etape Zikaro ,,Laisvė” – ilgu rūbu. Nepaprastai profesionaliai, gražiai atliktas plevenantis rūbas – tiesą sakant dar labiau pabrėžia žengiančio angelo grožį. Vėliau Zikaras kalbės savo vaikams, kad sutraukytos grandinės “Laisvės” rankoje simbolizuoja fizinę veiklą, rūbas – laisvą žodį, plazdanti vėliava – laisvą mintį, o sparnai – laisvą sielą. Skulptūrai pozavo J. Zikaro žmona Anelė Tūbelytė – Zikarienė. Laisvės veideliui – jo septyniolikmetė mokinė Marija Ramanauskaitė.

 

 

Juozas Zikaras prie kuriamos Laisves statulos Panevėžio valstybinės gimnazijos sporto salėje 1921 09 25

 

 

Laisvė

 

 J. Zikaras buvo padaręs ir įspūdingo, Lietuvos istoriją, simbolizuojančio pjedestalo modelį, kuriame pavaizdavo visą Lietuvos valstybės kūrimosi istoriją. Jam buvo svarbu, kad kiekvienas žmogus žinotų, kas  buvo knygnešystė, kokia jos vertė ir kaina. Jeigu mokiniams nebus pasakojama apie tai, kaip Lietuvos motinos mokino vaikus gimtosios kalbos rašto, kada buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis – kas liks iš Lietuvos? Beraštė tauta, prarandanti savastį. 

Tačiau tokio postamento įgyvendinimui reikėjo nemažų lėšų, o jaunai valstybei jų truko, todėl pjedestalą sukūrė V. Dubeneckis. 1936 m. pastačius Vytauto Didžiojo kultūros muziejų ir pertvarkius sodelį, architektas K. Reisonas sukūrė naują, daug masyvesnį pjedestalą, kuriuo J. Zikaras nebuvo patenkintas, nes jis vizualiai sumažino pačią Laisvės skulptūrą.

Sovietmečiu ,,Laisvės”, kaip ir visų kitų Karo muziejaus sodelio paminklų laukė liūdnas likimas. Paminklas buvo nugriautas 1950 metais, prieš pat Dainų šventę ir išbuvo Karo muziejaus rūsyje iki 1966 metų. Apie 1966 m. apgadintą ,,Laisvę” restauravo Br. Petrauskas: buvo skilęs vėliavos kotas, skilusi pati skulptūra ir tada ,,Laisvės” angelas buvo nugabentas į tuometinę skulptūrų ir vitražų galeriją, įsteigtą Sobore Kaune. Anot istorikų Laisvės statula buvo atskaitos taškas, pagal kurį buvo atkuriamas suniokotas Karo muziejaus kiemelis.

 

Laisvė nugriaunama

 

 

Lietuvoje prasidėjęs atgimimo sąjūdis paskatino Laisvės paminklo atstatymo darbus. 1989 metais, kasant paminklo pamatui duobę, buvo rastas senojo pamato kampas. Pagal jį buvo nustatyta tiksli ,,Laisvės” vieta. Iškastoje duobėje buvo rastas ir lynas, kuriuo, manoma, buvo nuversta laisvė. Tą iškilmingą ir nepamirštamą 1989 metų vasario 16 dieną ,,Laisvė” buvo atstatyta.

J. Zikaro darbai nukentėjo tiek nuo hitlerinės Vokietijos, tiek nuo Sovietų sąjungos okupantų. Pokario metais kai kurie buvo išvis sunaikinti. ,,Žuvusių už Lietuvos laisvę“paminklas buvo nugriautas 1949 metais. Griautas paslapčia, aptvėrus 5 metrų tvora. Kai kurios paminklo detalės pateko į Istorijos muziejaus fondus, bet didžioji dalis akmenų buvo sumūryta į Aleksote statytų namų pamatus. Simono Daukanto paminklinis biustas buvo nugriautas iki 1949 m., vėliau pastatytas prie Kauno Mokytojų namų. Tuo pat metu Karo muziejaus sodelyje neliko ir Vinco Kudirkos biusto, Jono Basanavičiaus paminklinis biustas nuverstas 1950 m.

 

Knygnešys

 

Paklausykite –  Knygnešys  aktyvus užrašas, kurį paspaudus pasileidžia garso takelis)

 

1988 m. prasidėjus Atgimimui, Lietuvių kultūros fondo iniciatyva imta rūpintis Karo muziejaus sodelio paminklų atstatymu. Projektą kūrė architektas A. Sprindys. 1988 gruodžio 30 d. atstatyti V. Kudirkos, J. Basanavičiaus ir S. Daukanto paminklai. 1989 m. lapkričio 23 dieną pradėti pirmieji atstatomo Žuvusių už Lietuvos laisvę paminklo akmenys. Paminklas atidengtas 1990 vasario 16. Jame vėl įmūrytas išsaugotas J. Zikaro bareljefas.

 

 

NUMIZMATIKA IR VALSTYBINGUMAS

 

 

 

Vytis

J.Zikaro monetos

J.Zikaro monetos

J.Zikaro monetos

J.Zikaro monetos

J.Zikaro monetos

 

Paklausykite – J. Zikaro monetos aktyvus užrašas, kurį paspaudus pasileidžia garso takelis)

 

 

J. Zikaro atminimas

 

Anelės ir Juozo Zikarų santuoka – klasikinis pavyzdys kaip lemtis į porą suveda gan skirtingų ir net priešingų charakterių žmones. Jis – minkšto būdo, paprastas, nuoširdus, tikras gamtos vaikis. Ji – griežta, išdidi, mėgstanti tvarką ir drausmę, abu gimę lapkričio mėn. J. Zikaras su žmona turėjo keturis vaikus – sūnūs Vaidutį, Teisutį, Vainutį ir dukrą Alytę.

 

Zikarų tuoktuvinė nuotrauka 1914-17

Zikariukai 1927 m.

 

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vokiečiai išsiuntė sūnus kasti apkasų. Jaunuoliai dingo kaip į vandenį.Kažkas pranešė radę jų kuprines bombų skeveldrų išsprogdintose duobėse. Maža to, kad tėvas sielvartavo dėl greičiausiai žuvusių vaikų, skulptorių ėmė persekioti sovietinis saugumas. Palaužtas skausmo, tardymų, sielvarto, J. Zikaras ištarė paskutinius žodžius: ,,Aš išeinu pas vaikus“ ir išgėrė mirtiną dozę vaistų. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse. J. Zikaro vardu pavadintos gatvės Kaune ir Panevėžyje.

 

Antkapinis J. Zikaro paminklas. Petrašiūnų kapinės

 

,,Po tėtės mirties labai sunkiai gyvenome, didžiąją baldų ir tėtės daiktų dalį, mamos papyuošalus teko išparduoti, kad išliktume“ – savo prisiminimuose rašiusi A. Zikaraitė.

Kaune likusi dukra (nuotrauka 22) tėvo dirbtuvėje įrengė slaptą J. Zikaro darbų muziejų, kuris buvo atidarytas 1959 metais lapkričio 18 dieną, per skulptoriaus gimtadienį. Tai buvo slaptas muziejus, nes sovietiniu laikotarpiu valdžia nebūtų leidusi taip pagerbti J. Zikaro atminimą, o ir apie privačius muziejus kalbos negalėjo būti. 

 

Alyte Zikaraite 1925-1998

 

Jo ,,Laisvė“ buvo nuversta, o ir dailininko daugelio darbų tematika visiškai netenkino socialistinės dvasios. Sūnūs, gyvendami Australijoje ir Amerikoje laiškais paprašo Alytės surinkti kiek įmanoma visus tėvo darbus į vieną vietą – į jų visų taip mėgtą dirbtuvę – ir skirti tėtės atminčiai visus tris kambarius. A. Zikaraitė, finansiškai palaikoma brolių, atkakliai rinko skulptoriaus darbus bei prisiminimus apie jį. Visa tai kartu su šeimos nameliu testamentu perleido Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.

Dirbtuvę sudaro trys kambariai. Pirmajame kambaryje skulptorius dažniausiai laikė darbų formas. Čia galite matyti J. Zikaro Peterburgo dailės akademijos baigimo sidabro ženklelį, gautus apdovanojimus, jo sukurtas 1925 ir 1936 metų Lietuvos monetas ir jų gipsinius modelius, taip pat darbus, skirtus lavinti mokinių piešimo įgūdžius: ,,Žirgas“ ir ,,Sportininkas“. Švelniu veidu, dailia ramia poza sėdi J. Zikaro ,,Viltis“ (1925).

 

Dirbtuvės

 

Antrajame kambaryje skulptorius ilsėdavosi, priimdavo draugus. Vienas iš retesnių J. Zikaro stiliaus braižo art deco ,,Sūnus palaidūnas“ (1926). Darbai ,,Vytautas prie Juodųjų marių“ (1930), LDK Vytauto biustas (1930), Jonušo Radvilos (1458-1484) biustą (1928) bei daugelio kitų Lietuvai svarbių, ją labai mylėjusių žmonių portretų.

 

Dirbtuvės

 

Vienas geriausių J. Zikaro antkapinių darbų ,,Sielvarto“ modelis (1930) darytas iš paties dailininko gaminto plastilino, darbui daugiau nei 80 metų, o jis puikiai išsilaikęs. Taip pat čia galite matyti 1937 pasaulinėje parodoje, vykusioje Paryžiuje gautą Didįjį prizą už lietuviškos sodybos maketą.

Trečiajame kambaryje daug reljefinių įvairių žmonių portretų. Zikarų šeima buvo aktyvi  visuomeniniame gyvenime.

 

Dirbtuvės

 

Darbas sulaukęs nevienareikšmio vertinimo – ,,Valstietis (Prie valstybės lovio)“ (1928). Jame vaizduojama, kaip valstietis pila ėdalą į lovį, prie kurio supuolęs būrys kiaulaičių. Kiaulaitės pavaizduotos iš nugaros, matosi tik jų riebūs pasturgaliai ir riestos uodegos. A. Zikaraitė prisiminimuose rašo, kad tėtė mėgdavęs prisiminti, kaip per parodos atidarymą, pasikviečia jį tuometinis Lietuvos prezidentas A. Smetona (1874-1944), kuris praktiškai nepraleisdavo nei parodų atidarymų nei spektaklių premjerų, ar tikrai autorius darbą norėjęs taip pavadinti? Dailininkas linksi, kad taip... Tai, toliau klausinėja jo ekscelencija, ar tikrai manąs, kad valdininkai taip jau apėda Lietuvos valstietį? Skulptorius kažką murkia... A. Smetona pradeda juoktis ir klausia: ,,Pasakyk man, gerbiamasis Juozai, kuri uodegėlė mano? Turėtų būti riebiausia“

 

Valstietis

 

Juozas Zikaras yra sakęs, kad Lietuvoje yra žmonių, kurių veidus tautiečiai turėtų pažinti po 100 metų. Šiame kambaryje pagrindinis darbas neabejotinai yra mums labiausiai žinomo paminklo ,,Laisvė“ gipsinis modelis.

 

Laisvė

 

Kuo labiau gilinsimės į Juozo Zikaro kūrybą, tuo labiau pastebėsime, kaip jam buvo svarbu, kas vyko Lietuvoje, kas vyko dėl jos ir kokie žmonės gyveno Lietuvoje. Jo darbai – tarsi Lietuvos istorijos metraštis dailininko akimis.