ATRASK VILNIOS SENVAGĘ

 

          Vilniaus slėnis su Naujuoju arsenalu, XVII a. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. 

 

 Vilniaus Žemutinės ir Aukštutinės pilių, Vilnios senvagės XIII a. antros pusės - XIV a. pirmos pusės rekonstrukcija pagal G.M. von Fiurstenhofo planą. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. 2009

 

 

          Žemutinė ir Aukštutinė pilys, apie XVII a. pr.  Pagal N. Kitkausko rekonstrukciją dailininkas A. Vaičekauskas, 2011. LDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus

 


                                                                    Aukštutinė ir Žemutinė pilys, apie XIII a. vid. Pagal N. Kitkausko rekonstrukciją dailininkas A. Vaičekauskas, 2009. 

           

      Matote Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilies teritorijų panoramines rekonstrukcijas. Šioje vietoje, slėnyje prie Vilnios bei Neries upių, nuo XIII a. įsikūrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai.

 

1. UŽDUOTIS. Perskaitykite pateiktą pasakojimo tekstą arba peržiūrėkite filmą (video ekskursiją) „Atrask Vilnios senvagę“ ir pabandykite atsakyti į tris klausimus: 

Ar viduramžių Šventaragio slėnį iš visų pusių juosė vanduo?

Kodėl slėnis prie Vilnios bei Neries upių vadinamas Šventaragio slėniu?

Dabartinės L.S. Gucevičiaus gatvės vietoje tekėjo upelė, kuri įsiliedavo į Vilnios vagą. Kaip ji vadinama?

 

 Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus archeologinis rūsys, erdvė nukelianti į gilią praeitį, kur matome senosios Vilniaus Žemutinės pilies mūrų sienas, jų griuvėsius, trisienio gynybinio bokšto liekanas, šio slėnio gyventojų bei amatininkų gyvenvietės grindinius iš XIII–XIV a., kai Vilnius buvo žemiau už dabartinį. Archeologai rado čia buvus batsiuvių dirbtuves, kurių darbui ir gyvenimui reikėjo šalia tekančių upių vandens.
Prieš 20 tūkstančių metų prasidėjus, o prieš 10 tūkst. m. tirpstant paskutiniajam ledynui vadinamu „Nemunas“, tada formuojantis dauboms, kalvoms, Neries ir Vilnios upėms, taip pat susidarė pelkė, kurios buvusiose vietose išliko archeologiniai radiniai bylojantys apie čia buvusius sėslius gyventojus nuo V-VI a. po Kr.
Archeologinėje erdvėje matome 4 - 5 metrų žemės grunto gylį, ant kurio, istorijos laikui bėgant, sėdo amžiaus dulkės, keitėsi ne vien žmonės, jų gyvensena, kultūra, kartu ir šalia tekančios upės, kurios savo gyvybingais vandenimis sukūrė palankias sąlygas žmonių gyvenimui, medžioklei, žvejybai, prekybai bei Vilniaus miesto įkūrimui ir jo vystymuisi.
Vilnelės intakas į Neries upę yra vos už kelių šimtų metrų nuo šių sienų. Istorikai galutinai nesutaria ar šis intakas natūrali vaga apjuosusi kalną, ar XIV a. iškastas kanalas Gedimino pilies apsaugai ir gynybai.
Vilniaus pilių maketo fotografijoje atkurtas XIII a. vaizdas, matome dar medinę aukštutinę pilį, o šalia kalno, Vilnelės upės intakas į Nerį dar nežymimas, ji teka visai kitokia kryptimi nei dabar: juosia Gedimino kalno papėdę, sudaro salą, čiurlena pro pat katedrą ir padariusi kilpą įteka į Nerį. Taip ji apglėbia visą Šventaragio slėnį, laikomą miesto užgimimo širdimi.
Šventaragis buvo mitinis valdovas, kurio valia prasidėjo Lietuvos valdovų laidojimai slėnyje. Paskutinysis čia palaidotas didysis kunigaikštis Kęstutis 1382 m. Iki tol pagoniškojo tikėjimo valdovai po mirties būdavo sudeginami.
Mindaugo krikšto ir karaliavimo laikotarpiu, Šventaragio slėnyje, dabartinės katedros vietoje stovėjusi baltiškojo tikėjimo Perkūno šventykla, kurios vietoje XIII a. pabaigoje pastatyta bažnyčia. 
XIV amžiuje matome jau tekančią Vilnelę, mums įprasta vaga. Valdovo Vytauto Didžiojo laikais, kryžiuočių puolimo metu, sudegė kitapus ant kalno buvusi kreivoji pilis, ten gyvenimas nutrūksta ir koncentruojasi Šventaragio slėnyje. XV amžiaus makete matome žymius pokyčius pilių teritorijoje ir viso miesto raidoje.
XVI amžiuje valdant Lietuvos didiesiems kunigaikščiams  Lenkijos karaliams: Žygimantui Senajam vėliau Žygimantui Augustui, buvo pastatytas Renesansinis Senojo arsenalo pastatas, kurio rūsiuose dabar galime apsilankyti.
Arsenalas, visoje to meto Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, buvo itin svarbus objektas  ginklų saugykla su to meto pažangiausia ginkluote – svaidomaisiais, šaunamaisiais, kertamaisiais, sprogstamaisiais, duriamaisiais ginklais tiekiamais kitoms LDK tvirtovėms.
Matome, kad Vilnelės senvagė stipriai pakitusi, tai padaryta dirbtinai kai ties Žemutine pilimi bei katedra reikėjo daugiau ploto bei erdvės.
Buvusi Žemutinės pilies gynybinės siena mena kryžiuočių antpuolius, ji trijų su puse metro storio, dešimties aukščio. Sienos fragmentai matomi gerokai žemesniame kultūriniame sluoksnyje, negu esame šiandiena. Miestas augo ne tik į plotį, bet ir į aukštį: griuvo, degė – ir ant tų nuolaužų vėl statėsi iš naujo. Esame seniausioje Vilniaus vietoje, kur miestas pradeda gimti, ir būtent pati Vilniaus kūrimosi pradžia yra Žemutinėje pilies teritorijoje, o ne Aukštutinės. Čia, Šventaragio slėnyje kultūrinis sluoksnis siekia 6, o kai kur ir 8 metrus.
Senovės ir viduramžių miestus formavo aukštutinės ir žemutinės gynybinės pilys, jų teritorijose vystėsi gyvenvietės, politinės, ūkinės, ekonominės, kultūrinės, religinės ir gynybinės paskirties centrai. Daug tokių vietų pasaulyje buvo, bet ne visos išaugo ir liko miestais.
Tai dabartinės Vilnios vaga, kuri buvo iškasta XIV a. Ši upės vaga Gedimino kalną atskiria nuo Plikojo kalno. Šventaragio slėnis iš visų pusių apsuptas vandens kaip gynybinis įtvirtinimas. Vieta vandeninga, pelkėta. Prireikus buvo galima netgi sukelti potvynį ir užtvenkti vieną ar kitą vietą, tą darydavo į Vilnią sumesdami jaučio odas, kurios upės vandenyje išbrinkdavo ir tapdavo tikra užtvanka. Kol priešas išsirankiodavo tas odas iš upės, buvo galima pasiruošti ir kitai gynybos ar puolimo taktikai.
Kita Vilnios atšaka atiteka iš dabartinės Barboros Radvilaitės gatvės pusės. B. Radvilaitės ir Pilies gatvių sankryžoje būtą vieno iš vienuolikos vandens malūnų ir užtvankos. Šalia valdovų rūmų būtą renesansinio parko, su fontanu ir net su palmėmis (žiemą palmės buvo įnešamos į rūmus). Šiandieninės vidaus reikalų ministerijos vietoje buvo labai pelkėta teritorija, kur tekėjo viena iš kelių Vilnios vagų ir dabartinės pėsčiųjų perėjos vietoje Pilies g., buvo tiltas per Vilnią, kitame krante vartai į Valdovų rūmus (dabar ta vieta pažymėta keturiais rusvo granito blokais). XV a., prieš statant Katedrą, Valdovų rūmus buvo kalami mediniai poliai, 6-7 m gylyje (nes gruntas gausus požeminių vandenų ir vietomis pelkėtas). Tie poliai išlikę iki mūsų dienų. Vaga einanti šalia B. Radvilaitės g. galutinai užkasta po 1831 m. sukilimo. Visa Šventaragio slėnio topografinė istorija tai maždaug kas šimtmetį besikeičiančios vagos: vienos užpilamos, kitos iškasomos. Kasama buvo mediniais kastuvais, tad žvelgiant iš šių dienų, galima numatyti, koks tai nelengvas darbas. XIII – XV a. Vilnia tekėjo visai šalia dabartinės Katedros, ją bei Valdovų rūmus statant teko šią vagą keisti užpilant žemėmis. Nuo XVI a. suformuojama nauja Vilnios vaga, buvusi greta šiandieninės Šventaragio gatvės. Čia driekėsi ir gynybinė siena, šiandien ji pažymėta granito blokais, pažymėta ir dviejų apvalių gynybinių bokštų vieta. XVI a. visa miesto, apie 80 ha teritorija apjuosiama gynybine siena. Gynybine siena apjuosta ir Aukštutinės bei Žemutinės pilies, apie 10 ha teritorija. Todėl Kryžiuočių ordinui nė karto taip ir nepavyko užimti pilių. Visos Vilnios atšakos buvo labai sraunios, upėvardis iš to ir kildinamas (vilnyti - „banguoti, gūsiais lieti“). Teka nuo Baltarusijos pasienio, Medininkų aukštumų, todėl upė teka dideliu greičiu (iki 4 km per valandą) žemyn.
Tarp dabartinių Kempinski ir Amberton viešbučių buvo vadinamieji „Šlapieji“ miesto vartai, vieta labai pelkėta. Lauryno Stuokos Gucevičiaus gatvės vietoje atitekėjo kita upelė Kačiarga arba Vingrė įsiliedama į Vilnią, tekėjusią šiandieninės Šventaragio gatvės kryptimi. Toliau tekėjo lanku dabartinės T. Vrublevskio gatvės pašonėje, tarp Mindaugo tilto ir katerio „Ryga“ švartavimosi vietos, į Nerį. Šia vaga Kačiarga nuo Katedros aikštės kanalu teka ir dabar, bet jau kaip požeminė upė. Pasilenkus krantinėje ir šiandien galime matyti apie pusantro metro skersmens lataką, kuriuo ši Vilnios senvagė įsilieja į Nerį.

 

2. UŽDUOTIS. Pasitikrinkite žinias apie slėnį prie Vilnios bei Neries upių atsakydami į pateikto testo klausimus. 

 

3. UŽDUOTIS. Įtvirtinkite tai ką sužinojote. Atsispausdinkite pateiktą PDF failą „piešimo_užduotis_atsispausdinti“. Piešinyje pavaizduotas XVI amžiaus Šventaragio slėnio, Gedimino pilies kalno, Žemutinė pilies  ir kitų statinių  bei Neries upės vaizdas iš viršaus.  Remdamiesi  istoriniu Vilniaus pilių kartografiniu peizažu (JPG failas „iliustracija_1“) bei  Vilnios senvagės žemėlapiu (JPG failas „iliustracija_2“), taip pat informacija iš video ekskursijos,  kūrybiškai  pratęskite pradėtą piešinį. Svarbiausia užduoties dalis pavaizduoti   Vilnios ir Karčiagos senvages, įtekančias į Nerį.  Pieškite ne „sausą“ schemą, o „gyvą“ piešinį pasitelkiant ir filme įgytas žinias bei  fantaziją ir vaizduotę. Upėse gali atsirasti laivai, valtys  ir tiltai, mieste medžiai ir miestiečiai, pilyse kareiviai ir žirgai, tolumose gali atsirasti kalvos, bei priemiesčių nameliai. Piešinį geriausia atlikti spalvotais pieštukais. Linkime sėkmės!

 

Piešimo užduotis atsispausdinti

PDF