*** Pirmiausia mokytojui būtina susipažinti su metodine medžiaga.
BIOLOGIJA.
JUTIMO ORGANAI – LANGAS Į PASAULĮ
Sveiki, gera jus matyti.
Turiu jums klausimą.
Kada paskutinį kartą klausėtės jūros?
Kai jūs pridedate kriauklę prie savo ausies
ir kai išgirstate...
jūros ošimą...
Bangas...
Vėją...
Iš tikrųjų
Jūs išgirstate... save.
Savo kvėpavimą
Išgirstate, kaip kraujas teka ir tvinksi jūsų venomis.
Ne veltui gamta kiekvieno mūsų ausį sukūrė panašią į mažytę kriauklę.
Sūkurinukės
Kriauklės dažniausiai didelės, sunkios, kiek ištęstos, tarsi verpstė.
Šeimoje per 200 rūšių, nepanašių viena į kitą.
Dažniausiai šiltų jūrų gyventojos. Garsėja didele koja. Ja sūkurinukės šliaužėja ieškodamos dugne kirmėlių ir moliuskų.
Vienai iš sūkurinukių buvo lemta tapti šventąja.
Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu apsukrūs verteivos šventąją kriauklę pavertė verslu. Teisingiau, ne pačią kriauklę, bet jos vardą. Karibų jūroje gyvena kiek panaši žaibinė sraigė. Šios rūšies moliuskai visada turi kairiojo sukimo kriauklę. Indai pirkdavo žaibines kriaukles, manydami jas esant šventomis. Išaiškėjus apgaulei krito ir kairiojo sukimo kriauklų poreikis. XIX a. viduryje pietvakarių Indijoje buvo surenkama 2–3 milijonai šventųjų kriauklių, ir tarp jų pasitaikydavo tik apie 0,01 procentas kairiojo sukimo (apie 200 egz. per metus).
Šventoji kriauklė. Turbinellapyrum. Indija
Kampuotoji sūkurinukė. Turbinellaangulate. Jamaika
Karibų jūros rajone gyvenančios kriauklės masyvios ir sunkios.
Paprastoji vaza. Vasumturbinellus. Vietnamas
Kriauklė labai tvirta, žiotys siauros, paviršius padengtas spirale besivejančiais bukais kauburėliais.
Šalminė vaza. Vasum cassiforme. Brazilija
Melionukės
Kriauklės didelės ar net labai didelės, masyvios. Įvairių formų ir spalvų. Gyvena vidutinio klimato ir tropinėse jūrose. Mėgsta dumblėtą dugną. Dažnos tarp mangrovių.
Plėšrūs moliuskai, minta dvigeldžiais moliuskais ar kritusiais gyvūnais.
Šeima negausi rūšimis, žinoma tik per 30 rūšių.
Šokoladinė melionukė. Pugilinamorio. Vakarų Afrika
Prie kavos ar net juodos spalvos gražiai dera šviesi spiralinė juostelė.
Paprastoji melionukė Melongenamelongena. Karibų jūra
Tvirta ir sunkoka kriauklė su dviem eilėmis trumpų spyglių.
Karūnuotoji melionukė. Melongena corona. Meksikos įlanka
Tarp mangrovių šaknų gyvenančių moliuskų kriauklės įvairios spalvomis ir forma.
KLAUSIMAI
1. Kaip žmogus girdi?
2. Kaip garso bangos paverčiamos nerviniais impulsais?
3. Dėl kokių priežasčių dažniausiai sutrinka klausa ir kaip to iš vengti?
LIETUVIŲ KALBA.
TEKSTŲ PASKIRTIS IR STRUKTŪRA. FUNKCINIAI STILIAI.
MOKOMĖS ATPAŽINTI IR VARTOTI ĮVAIRAUS STILIAUS TEKSTUS
(MOKSLINIS, PUBLICISTINIS, MENINIS)
Sveiki, gera jus matyti.
Turiu jums klausimą.
Tai kada paskutinį kartą girdėjote jūrą?
Lengviausia yra išgirsti ir įsiklausyti
... į save.
Gyvenant čia, viskas ne tik girdisi, bet ir atrodo kitaip.
Bet visa tai tik informacija, jūs ją labai greit pamiršite.
Nautiliniai
Kriauklės stambokos, iki 20–25 cm skersmens, susuktos vienoje plokštumoje. Išorinis paviršius blizgus su rusvomis juostelėmis. Perpjovus išilgai kriauklę matyti pagrindinė gyvenamoji kamera, kurioje tūno moliusko kūnas, ir daugybė mažėjančių hidrostatinių kamerų.
Nautilai – naktiniai gyvūnai. Dieną jie nejudėdami tūno tamsiose slėptuvėse, prie dugno. Tik saulei nusileidus jie prabunda ir leidžiasi į medžioklę. Plaukioja „nugara“ į priekį ir tik gaudydami grobį persisuka. Aukomis pasirenka nusilpusius ar miegančius krabus, krevetes ar net žuvis. Juda lėtai, narai juos be vargo pasiveja. Vis dėlto sugebėjimu iškilti iš gelmių ir vėl nugrimzti mažai kas gali su jais lygintis. Nepaprastas jų sugebėjimas reguliuoti plūdrumą: nautilas greitai tampa sunkesniu ar lengvesniu už vandenį. Kai nautilui reikia iškilti, jis vienvalenčius natrio (Na+) ir chloro (Cl-) jonus iš hidrostatinių kamerų skysčio „perpumpuoja“ į kraują. Pasikeitus osmosiniam slėgiui skystis pašalinamas į aplinką. Kriauklė palengvėja ir nautilas kyla į paviršių. Norint nusileisti gilyn viską reikia pakartoti, tik atvirkštine tvarka. Vienvalenčiai jonai iš kraujo stumiami į kameras, į jas plūsta vanduo, ir kriauklė pasunkėja, plūdrumas tampa neigiamu. Ji grimzta gylin.
Nors kriauklė ir lengva, bet tvirta. Jos nesutraiško net 60–70 atmosferų slėgis, kai nautilas nusileidžia į 600–700 m gylį.
Perlamutrinis nautilas Nautilus pompilius. Filipinai Perlamutrinis nautilas. Nautilus pompilius. Filipinai
Jūrų auseliniai
Jūrų auselės (Haliotidae) kriauklės primena dangtelį su skylutėmis. Pro jas vanduo, atnešęs deguonį moliuskui, išteka lauk. Moliuskas turi labai didelę ir stiprią koją, kuria prisisiurbia prie akmenuoto paviršiaus. Prisisiurbimo jėga 4 tūkst. kartų viršija jūrų ausies svorį. Plokščia kriauklė gerai priglunda prie kieto paviršiaus, todėl net stiprios bangos neatplėšia jų nuo uolų.
Išorinė kriauklės pusė nepatraukli, padengta apaugomis. Vidinė, priešingai, stebina ryškiu ir įvairiaspalviu perlamutru, kuris liejasi tai žalia, tai melsva, rožine ar balta spalva. Jūrų auselių perlamutras puikiai tinka inkrustracijoms ir nuo seno naudojamas juvelyriniams dirbiniams.
Moliusko koja – valgoma, baltymų šaltinis. Pietų Afrikos olose randama įrodymų, kad jūrų auseles naudojo maistui dar prieš 100 tūkst. metų.
Paplitusios daugelyje jūrų, mėgsta uolėtas pakrantes. Žinoma apie 100 rūšių.
M. Vrubelis. Perlo austrė, 1904 m.
Uoliniai austrinukiniai
Kriauklės apskritos. Paviršius padengtas žvyneliais, plokštelėmis ar spygliais. Uolinės austrės tiek išgaubtos, kad primena mažas dėžutes. Nuo to ir kilęs populiarus jų pavadinimas daugelyje šalių – brangenybių dėžutės. Nors vadinamos uolinėmis austrėmis, bet jos nėra nei tikrosios austrės (Ostraeidae), nei dyginukės (Spondylidae). Visų trijų šeimų gyvenimo būdas panašus. Apatinę kriauklę moliuskas „pricementuoja“ prie uolų, koralų, kitų moliuskų kriauklių.
Paplitusios daugiausia tropiniuose vandenyse.
Žinomos 55 rūšys.
Kraujinė arka Tegillarcagranosa. Arcidae
Kriauklės populiarus pavadinimas kilo nuo minkštuose audiniuose esančio raudono hemoglobino skysčio. 9 cm dydžio moliuskas vartojamas ir maistui.
Juodoji pina. Pinnavexillum. Pinnidae
KLAUSIMAI
1. Kaip funkcinis stilius susijęs su temos ir pagrindinės minties raiška ir vieta struktūroje?
2. Kokie yra miniatiūros reikalavimai, kaip galima faktus panaudoti potekstėms kurti?
3. Kuo ypatingas meninis stilius?
FIZIKA.
GARSO PRIGIMTIS. GARSO GREITIS. GARSO RŪŠYS
Sveiki, gera jus matyti.
Turiu jums klausimą.
Tai kada paskutinį kartą girdėjote jūrą?
Bet žinot, gyvenant ir stebint jūrą supratau...
Taip jūra skamba čia…
Sėkmės.
Tritonai
Tritonų kriauklės – praplatėjusios verpstės formos, plačiomis žiotimis.
Gyvena įvairiose jūrose, bet didžiausia jų įvairovė šiltose. Plėšrūs, minta kitais moliuskais, jūrų žvaigždėmis. Seilėmis paralyžiuoja auką ir iščiulpia minkštąsias kūno dalis. Seilių liaukos išskiria 3–5 proc. sieros ir asparagino rūgštis. Pastaroji rūgštis paralyžiuoja auką, o druskos rūgštimi tritonai tirpdo dygiaodžių kiautus. Didelės, iki beveik 0,5 metro, tritono rago kriauklės yra gamtinis jūrų žvaigždės, dygiojo vainiko, priešas. Ši jūrų žvaigždė – labai plėšri ir kaltinama nusiaubusi koralų rifus Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Jų gražios kriauklės yra mėgiamos kriauklių kolekcionierių, todėl ženkliai sumažėjo jų populiacija.
Žinoma apie 300 rūšių.
Tritono ragas. Charoniatritonis. Zanzibaras
Storalūpiniai
Įvairaus dydžio, formos ir gyvenimo būdo moliuskai. Storalūpiniai yra puikus divergentinės evoliucijos pavyzdys moliuskų pasaulyje, kai vienoje šeimoje sutinkami atstovai yra skirtingos formos. Daugumai šios šeimos atstovų būdinga plati ir storoka išorinė lūpa ir charakteringas įlinkimas jos apatinėje dalyje, taip pat siauras, pjautuvo formos dangtelis, kartais vadinamas velnio nagu, padedantis judėti ar apsiginti nuo priešų. Šuoliais judėdami storalūpiniai ieško vėžlinės žolės maistui.
Paplitę daugiausia Indijos ir Ramiojo vandenyno tropinėje srityje, nors jų gana gausu ir Karibų jūroje.
Kriauklių dydis – nuo 2,5 iki 38 cm.
Rūšių įvairovė nėra didelė – žinoma apie 70 rūšių.
Karališkoji kriauklė. Lobatus gigas. Jamaika.
Karališkoji kriauklė gražiomis rožinėmis spalvos žiotimis. Greta jos jauna kriauklė be susiformavusios išorinės storos lūpos.
Karališkoji kriauklė. Lobatus gigas. Jamaika.
Didžiausia pilvakojų moliuskų kriauklė, užauganti iki 91 cm ilgio. Tokia kriauklė drauge su moliusku sveria 18 kg.
Šiaurės Australijos ir Naujosios Gvinėjos aborigenai paskutinėje Australijos trimitininko apvijoje darydavo nykščio didumo skylę ir įkišę pirštą nešiodavo jame vandenį. Tokioje kriauklėje-inde tilpdavo 3 litrai vandens.
Australijos trimitinikas. Syrinx aruanus. Australija
KLAUSIMAI
1. Kur garsas sklinda greičiau – ore ar vandenyje?
2. Kas yra ir kur naudojamas reiškinys „jūros balsas“?
3. Ar galima garso bangas pamatyti? Pabandyk.
ETIKA/TIKYBA.
KAIP STEBUKLINGAI ESU SUKURTAS.
ATSAKYTI Į KLAUSIMĄ, KAS YRA ŽMOGUS, – TAI ATSAKYTI, KAS ESU AŠ
Sveiki, gera jus matyti.
Kai jūs pridedate kriauklę prie savo ausies
ir kai išgirstate...
jūros ošimą...
Bangas...
Vėją...
Iš tikrųjų
Jūs išgirstate... save.
Juk tikriausiai tam ir reikalingos kriauklės.
Kad išgirstum save.
Legendos pasakoja, kad meilės deivė Venera kaip ginklą prieš vyrus naudojo šią spyglenę. Ji įsegdavo vyrams į plaukus kriauklę su daugybe ilgų ir plonų spyglių ir taip paskleisdavo savo kerus, kad vyrai dėl deivės pamesdavo galvą. Vargu, ar Venera šukavo savo plaukus, bet kriauklės spygliai ilgi ir ploni tarsi šukų dantukai.
Veneros šukos. Murexpecten. Naujoji Kaledonija
Kūgeniai
Geografinis kūgenis priskiriamas kūgenių šeimai, kuriai priklauso keli šimtai moliuskų. Jie gyvena tropikų jūrose. Kūgio formos kriauklė su rudomis juostomis ir dėmėmis. Neretai nardytojai ar poilsiautojai, nežinantys, koks pavojingas šis moliuskas, susigundo jį pasiimti su savimi. Pasitaiko, kad užsikiša už maudymosi kostiumėlio tikėdamiesi parsinešti gražią kriauklę į namus. Tuo metu moliuskas strėle virtusiu liežuvėliu – radule gali suleisti nuodus. Mirtį nešantys toksinai kanalu atkeliauja iš juos gaminančios liaukos. Sužeista vieta nutirpsta, tampa nejautri. Po to paralyžiuojamas kvėpavimas ir sutrinka širdies darbas. Kūgenio nuodai veikia panašiai kaip kobros: blokuojamas nervinio signalo patekimas iš nervų į raumenis. Po įkandimo žmonės miršta per keletą valandų. Geografinis kūgenis net yra pramintas cigaretiniu, nes aukai po įkandimo telieka laiko vienai cigaretei surūkyti... Vieno kūgenio nuodų pakaktų 15 suaugusiems žmonėms nužudyti. Nuodai – alfa konotoksinai. Jie itin stiprūs, tereikia 0,012 mg kilogramui aukos svorio. Moliuskas mirtinus, greitai veikiančius, itin stiprius nuodus naudoja medžioklei. Po įkandimo auka neturi galimybių pasislėpti ar pabėgti. Kasmet Ramiojo vandenyno regione dėl to miršta 2–3 žmonės.
Iš kūgenių nuodų išgaunamas preparatas omega konotoksinas yra 100–1000 kartų stipresnis už morfiną. Kadangi jis nesukelia pripratimo, tapo vertinga medžiaga kuriant medicininį preparatą Zikonotidą, kuris skiriamas gydyti itin stiprų skausmą.
Geografinis kūgenis. Conusgeographus. Mozambikas
Neapsigaukite, moliuskas labai nuodingas, nors ir turi gražią kriauklę.
Tekstilinis kūgenis. Conustextil. Vietnamas Marmurinis kūgenis. Conusmarmoreus. Seišelių s.
Ne mažiau gražia kriaukle pasižymintis ir ne mažiau pavojingas. 10–15 cm dydžio kriauklė itin mėgiama kolekcionierių.
Marmurinis kūgenis patraukė garsaus XVII a. olandų tapytojo Rembranto dėmesį. Nors jis ir nėra tapęs kriauklių, tačiau paliko grafikos darbą, kuriame marmurinis kūgenis nupieštas atvirkščiai.
KLAUSIMAI
1. Kuo unikalus aš?
2. Kodėl reikia pažinti save?
3. Ką jūs patiriate tylėdami ir ar gali tyloje gimti pokalbis su savimi, Dievu?
MUZIKA / DAILĖ.
MENINIO KŪRINIO PROCESAS.
ĮKVĖPIMAS, INSPIRACIJA, IMPROVIZACIJA
Sveiki,
Gera jus matyti.
Turiu jums klausimą
Kada paskutinį kartą klausėtės jūros?
Tai kada paskutinį kartą girdėjote jūrą?
kai išgirstate...
jūros ošimą...
Bangas...
Vėją...
Iš tikrųjų
Jūs išgirstate... save.
Neišsigąskit. Viskas truks neilgai.
Aš visą laiką būnu čia.
Aš esu jūros dalis.
O tu?
„Mes tiek grožio gamtoj ir aplinkoj rasim,
kiek mes patys iš savęs jon įdėsim,
pačia širdimi“
Jonas Mekas
Kriauklių istorijos – painios ir sudėtingos. Jos įkvėpė menininkus, mokslininkus, architektus. Leiskimės į kelionę kriauklės labirintu: sustodami, atpažindami, nustebdami.
Daugybei žmonijos išradimų pradžią davė kriauklė – paprastas ir drauge neįtikėtinai sudėtingas jūrų gamtos kūrinys, neįkainojama dovana iš gelmių.
Kaip ir kodėl kriauklės žadina žmogaus kūrybos bei atradimų galią? Ar įmanoma žmogui pranokti gamtą – sukurti dar įspūdingesnį kūrinį?
Sidnėjaus operos rūmai. Architektas JørnUtzon. 1973 metai. Australija
Veneros gimimas. Sandro Boticcelli. 1484–1486 m. Italija.
Piligrimų jūrų šukutės Pectenjacobaeus (muliažas)
KLAUSIMAI
1. Kas turi įvykti, kad gimtų meninis kūrinys?
2. Kokie gali būti kūrybos proceso etapai?
3. Kaip iš to, kas yra, padaryti tai, kas bus? Pabandyk.
BAIGIAMOJI PAMOKA
PASAULIS VIENTISAS IR / AR FRAGMENTUOTAS
Sveiki,
Gera jus matyti.
Turiu jums klausimą
Kada paskutinį kartą klausėtės jūros?
J. Tertelis. Pasiklausykite: https://www.youtube.com/watch?v=J_CE0Ecf8dk
SIŪLOMOS PAMOKOS REFLEKSIJOS
Pastebėjau. Patiko. Norėčiau pasiūlyti.
1. Kokį ryšį pastebėjote tarp buvusių pamokų ir rodyto filmo apie kriauklę?
2. Kas šiose integracinėse pamokose patiko? Kodėl?
3. Ką norėtumėte pasiūlyti?
Faktas. Jausmas. Atradimas.
4. Kokius faktus prisimenate iš šitų pamokų?
5. Kokių jasumų patyrėte per šitas pamokas?
6. Ką naujo sužinojote apie save?
