AŠ ESU JŪROS DALIS. O TU?

*** Pirmiausia būtina susipažinti su metodine medžiaga mokytojui. 

 

BIOLOGIJA.

JUTIMO ORGANAI – LANGAS Į PASAULĮ.

 

Sveiki, gera jus matyti.

 

Turiu jums klausimą.

Kada paskutinį kartą klausėtės jūros?

Kai jūs pridedate kriauklę prie savo ausies

ir kai išgirstate...

jūros ošimą...

Bangas...

Vėją...

Iš tikrųjų,

Jūs išgirstate... save.

Savo kvėpavimą

Išgirstate, kaip kraujas teka ir tvinksi jūsų venomis. 

Ne veltui gamta kiekvieno mūsų ausį sukūrė panašią į mažytę, mažytę kriauklę.

 

Sūkurinukės. 

Kriauklės dažniausiai didelės, sunkios, kiek ištęstos, tarsi verpstė. 

Šeimoje per 200 rūšių, nepanašių viena į kitą.

Dažniausiai šiltų jūrų gyventojos. Garsėja didele koja. Ja sūkurinukės šliaužėja ieškodamos dugne kirmėlių ir moliuskų.

Vienai iš sūkurinukių buvo lemta tapti šventąja.

Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu, apsukrūs verteivos pavertė šventąją kriauklę verslu. Teisingiau, ne pačią kriauklę, bet jos vardą. Karibų jūroje gyvena kiek panaši žaibinė sraigė. Šios rūšies moliuskai visada turi kairiojo sukimo kriauklę. Indai pirkdavo žaibines kriaukles, manydami jas esant šventomis.  Išaiškėjus apgaulei, krito ir kairiojo sukimo kriauklų poreikis. XIX a. viduryje pietvakarių Indijoje buvo surenkama 2–3 milijonai šventųjų kriauklių ir tarp jų pasitaikydavo tik apie 0,01 procentas kairiojo sukimo (apie 200 egz. per metus).

 

Šventoji kriauklė. Turbinellapyrum. Indija

 

Kampuotoji sūkurinukė. Turbinellaangulate. Jamaika

 

Karibų jūros rajone gyvenančios kriauklės masyvios ir sunkios.

 

 

Paprastoji vaza. Vasumturbinellus. Vietnamas

 

Kriauklė labai tvirta, žiotys siauros, paviršius padengtas spirale besivejančiais bukais kauburėliais.

 

Šalminė vaza. Vasum cassiforme. Brazilija

 

Melionukės.

Kriauklės didelės ar net labai didelės, masyvios. Įvairių formų ir spalvų. Gyvena vidutinio klimato ir tropinėse jūrose. Mėgsta dumblėtą dugną. Dažnos tarp mangrovių.

Plėšrūs moliuskai, minta dvigeldžiais moliuskais ar kritusiais gyvūnais.

Šeima negausi rūšimis, tik per 30 rūšių žinoma. 

 

 

Šokoladinė melionukė.  Pugilinamorio. Vakarų Afrika

 

Prie kavos ar net juodos spalvos gražiai dera šviesi spiralinė juostelė.

 

Paprastoji melionukė Melongenamelongena. Karibų jūra

 

Tvirta ir sunkoka kriauklė su dviem eilėm trumpų spyglių.

 

 Karūnuotoji melionukė. Melongena corona. Meksikos įlanka

 

Tarp mangrovių šaknų gyvenančių moliuskų kriauklės įvairios spalvomis ir forma.

 

KLAUSIMAI

1.Kaip žmogus girdi? 

2.Kaip garso bangos paverčiamos nerviniais impulsais? 

3.Dėl kokių priežasčių dažniausiai sutrinka klausa ir kaip to iš vengti?

 

 

LIETUVIŲ KALBA.

TEKSTŲ PASKIRTIS IR STRUKTŪRA. FUNKCINIAI STILIAI.

MOKOMĖS ATPAŽINTI IR VARTOTI ĮVAIRAUS STILIAUS TEKSTUS

(MOKSLINIS, PUBLICISTINIS, MENINIS).

 

Sveiki, gera jus matyti.

 

Turiu jums klausimą.

Tai kada paskutinį kartą girdėjote jūrą? 

Lengviausia yra išgirsti ir įsiklausyti

... į save. 

 

Gyvenant čia, viskas ne tik girdisi, bet ir atrodo kitaip.

Bet visa tai tik informacija, jūs ją labai greit pamiršite. 

 

Nautiliniai.

Kriauklės stambokos, iki 20–25 cm skersmens, susuktos vienoje plokštumoje. Išorinis paviršius blizgus su rusvomis juostelėmis. Perpjovus išilgai kriauklę matyti pagrindinė gyvenamoji kamera, kurioje tūno moliusko kūnas, ir daugybė mažėjančių hidrostatinių kamerų. 

Nautilai naktiniai gyvūnai. Dieną jie nejudėdami tūno tamsiose slėptuvėse, prie dugno. Tik saulei nusileidus jie prabunda ir leidžiasi į medžioklę. Plaukioja „nugara“ į priekį ir tik gaudydami grobį persisuka. Aukomis pasirenka nusilpusius ar miegančius krabus, krevetes ar net žuvis. Juda jie lėtai ir narai juos be vargo pasiveja. Tačiau sugebėjimu iškilti iš gelmių ir vėl nugrimzti mažai kas gali su jais lygintis. Nepaprastas jų sugebėjimas reguliuoti plūdrumą: nautilas greitai tampa sunkesniu ar lengvesniu už vandenį. Kai nautilui reikia iškilti, jis vienvalenčius natrio (Na+) ir chloro (Cl-) jonus  „perpumpuoja“ iš hidrostatinių kamerų skysčio į kraują. Pasikeitus osmosiniam slėgiui, skystis pašalinamas į aplinką. Kriauklė palengvėja ir nautilas kyla į paviršių. Norint nusileisti gilyn, viską reikia pakartoti, tik atvirkštine tvarka. Vienvalenčiai jonai iš kraujo stumiami į kameras, į jas plūsta vanduo ir kriauklė pasunkėja, plūdrumas tampa neigiamu. Ji grimzta gylin. 

Nors kriauklė ir lengva, bet tvirta. Jos nesutraiško net 60–70 atmosferų slėgis, kai nautilas nusileidžia 600–700 m gylį.

   

Perlamutrinis nautilas Nautilus pompilius. Filipinai  Perlamutrinis nautilas. Nautilus pompilius. Filipinai 

 

Jūrų auseliniai.

Jūrų auselės (Haliotidae) kriauklės primena dangtelį su skylutėmis. Pro jas vanduo, atnešęs deguonį moliuskui, išteka lauk. Moliuskas turi labai didelę ir stiprią koją, kuria prisisiurbia prie akmenuoto paviršiaus. Prisisiurbimo jėga 4 000 kartų viršija jūrų ausies svorį. Plokščia kriauklė gerai priglunda prie kieto paviršiaus, todėl net stiprios bangos neatplėšia jų nuo uolų. 

Išorinė kriauklės pusė nepatraukli, padengta apaugomis. Vidinė, visai priešingai, stebina ryškiu ir įvairiaspalviu perlamutru. Jis liejasi tai žalia, tai melsva, rožine ar balta spalva. Jūrų auselių perlamutras puikiai tinka inkrustracijoms ir nuo seno naudojamas juvelyriniams dirbiniams.

Moliusko koja – valgoma, baltymų šaltinis. Pietų Afrikos olose randama įrodymų, kad jūrų auseles naudojo maistui dar prieš 100 000 metų. 

Paplitusios daugelyje jūrų, mėgsta uolėtas pakrantes. Žinoma apie 100 rūšių.

 

 

 M.Vrubelis. Perlo austrė, 1904 m. 

 

Uoliniai austrinukiniai.

Kriauklės apskritos. Paviršius padengtas žvyneliais, plokštelėmis ar spygliais. Uolinės austrės tiek išgaubtos, kad primena mažas dėžutes. Nuo to ir kilęs populiarus jų pavadinimas daugelyje šalių – brangenybių dėžutės. Nors vadinamos uolinėmis austrėmis, bet jos nėra nei tikrosios austrės (Ostraeidae), nei dyginukės (Spondylidae). Visų trijų šeimų gyvenimo būdas panašus. Apatinę kriauklę moliuskas „pricementuoja“ prie uolų, koralų, kitų moliuskų kriauklių.

Paplitusios daugiausia tropiniuose vandenyse.

Žinomos 55 rūšys.

 

Kraujinė arka Tegillarcagranosa. Arcidae

 

Kriauklės populiarus pavadinimas kilo nuo minkštuose audiniuose esančio raudono hemoglobino skysčio. 9 cm dydžio moliuskas vartojamas ir maistui.

 

Juodoji pina. Pinnavexillum. Pinnidae

 

KLAUSIMAI

1.Kaip funkcinis stilius susijęs su temos ir pagrindinės minties raiška ir vieta struktūroje?

2.Kokie yra miniatiūros reikalavimai, kaip galima faktus panaudoti poteksčių kūrimui?

3.Kuo ypatingas meninis stilius?

 

 

FIZIKA. 

GARSO PRIGIMTIS.GARSO GREITIS.GARSO RŪŠYS.

 

Sveiki, gera jus matyti.

 

Turiu jums klausimą.

Tai kada paskutinį kartą girdėjote jūrą?

Bet žinot gyvenant ir stebint jūrą supratau...

Taip jūra skamba čia…

 

Sėkmės. 

 

 

Tritonai.

Tritonų kriauklės – praplatėjusios verpstės formos, plačiomis žiotimis.

Gyvena įvairiose jūrose, bet didžiausia įvairovė šiltose. Plėšrūs, minta kitais moliuskais, jūrų žvaigždėmis. Seilėmis paralyžiuoja auką ir iščiulpia minkštąsias kūno dalis. Seilių liaukos išskiria 3–5 proc. sieros ir asparagino rūgštis. Pastaroji paralyžiuoja auką, o druskos rūgštimi tritonai tirpdo dygiaodžių kiautus. Didelės, iki beveik pusės metro, tritono rago kriauklės yra gamtinis jūrų žvaigždės, dygiojo vainiko, priešas. Ši jūrų žvaigždė – labai plėšri ir kaltinama nusiaubusi koralų rifus Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Jų gražios kriauklės yra mėgiamos kriauklių kolekcionierių, todėl ženkliai sumažėjo jų populiacija.

Žinoma apie 300 rūšių.

 

  

Tritono ragas. Charoniatritonis. Zanzibaras

 

Storalūpiniai.

Įvairaus dydžio, formos ir gyvenimo būdo moliuskai. Storalūpiniai yra puikus divergentinės evoliucijos pavyzdys moliuskų pasaulyje, kai vienoje šeimoje sutinkami atstovai yra skirtingos formos. Daugumai šios šeimos atstovų būdinga plati ir storoka išorinė lūpa ir charakteringas įlinkimas jos apatinėje dalyje. Taip pat siauras, pjautuvo formos dangtelis, padedantis judėti ar apsiginti nuo priešų, kuris kartais pavadinamas velnio nagu. Šuoliais judėdami storalūpiniai ieško vėžlinės žolės maistui.

Paplitę daugiausia Indijos ir Ramiojo vandenyno tropinėje srityje, nors gana gausu jų ir Karibų jūroje. 

Kriauklių dydis nuo 2,5 iki 38 cm.

Rūšių įvairovė nėra didelė – žinoma apie 70 rūšių.

 

 

 Karališkoji kriauklė. Lobatus gigas. Jamaika.

 

Karališkoji kriauklė gražiomis rožinėmis spalvos žiotimis. Greta jos jauna kriauklė be susiformavusios išorinės storos lūpos. 

 

Karališkoji kriauklė. Lobatus gigas. Jamaika.

 

Didžiausia pilvakojų moliuskų kriauklė užauganti iki 91 cm ilgio. Tokia kriauklė drauge su moliusku sveria 18 kg. 

Šiaurės Australijos ir Naujosios Gvinėjos aborigenai paskutinėje Australijos trimitininko  apvijoje darydavo nykščio didumo skylę ir, įkišę pirštą, nešiodavo jame vandenį. Tokioje kriauklėje-inde tilpdavo trys litrai vandens. 

 

Australijos trimitinikas. Syrinx aruanus. Australija

 

KLAUSIMAI

1.Kur garsas sklinda greičiau – ore ar vandeny?

2.Kas yra ir kur naudojamas reiškinys „Jūros balsas“.

3.Ar galima garso bangas pamatyti? Pabandyk.

 

 

ETIKA/TIKYBA. 

KAIP STEBUKLINGAI ESU SUKURTAS.

ATSAKYTI Į KLAUSIMĄ, KAS YRA ŽMOGUS, – TAI ATSAKYTI, KAS ESU AŠ.

 

Sveiki, gera jus matyti.

Kai jūs pridedate kriauklę prie savo ausies

ir kai išgirstate...

jūros ošimą...

Bangas...

Vėją...

Iš tikrųjų

Jūs išgirstate... save.

Juk tikriausiai tam ir reikalingos kriauklės. 

Kad išgirstum save. 

 

Legendos pasakoja, kad meilės deivė Venera, kaip ginklą prieš vyrus naudojo šią spyglenę. Ji įsegdavo vyrams į plaukus kriauklę su daugybe ilgų ir plonų spyglių ir taip paskleisdavo savo kerus, kad vyrai pamesdavo galvą dėl deivės. Vargu ar Venera šukavo savo plaukus, bet kriauklės spygliai ilgi ir ploni tarsi šukų dantukai.

 

Veneros šukos. Murexpecten. Naujoji Kaledonija 

 

Kūgeniai.

Geografinis kūgenis priskiriamas kūgenių šeimai, kuriai priklauso keli šimtai moliuskų. Gyvena jie tropikų jūrose. Kūgio formos kriauklė su rudomis juostomis ir dėmėmis.Neretai nardytojai ar poilsiautojai, nežinantys, koks šis moliuskas pavojingas, susigundo jį pasiimti su savimi. Pasitaiko, kad užsikiša už maudymosi kostiumėlio, tikėdamiesi parsinešti gražią kriauklę į namus. Tuo tarpu moliuskas nuodus gali suleisti strėle virtusiu liežuvėliu – radule. Mirtį nešantys toksinai kanalu atkeliauja iš juos gaminančios liaukos. Sužeista vieta nutirpsta, tampa nejautri. Po to paralyžiuojamas kvėpavimas ir sutrinka širdies darbas. Kūgenio nuodai veikia panašiai kaip kobros: blokuojamas nervinio signalo patekimas iš nervų į raumenis. Po įkandimo žmonės miršta per keletą valandų. Geografinis kūgenis net yra pramintas cigaretiniu, nes aukai po įkandimo telieka laiko vienai cigaretei surūkyti... Vieno kūgenio nuodų pakaktų 15 suaugusių žmonių nužudyti. Nuodai – alfa konotoksinai. Jie itin stiprūs, tereikia 0,012 mg kilogramui aukos svorio. Moliuskas mirtinus, greitai veikiančius, itin stiprius nuodus naudoja medžioklei. Po įkandimo auka neturi galimybių pasislėpti ar pabėgti. Kasmet Ramiojo vandenyno regione miršta 2–3 žmonės. 

Iš kūgenių nuodų išgaunamas preparatas omega konotoksinas yra 100-1000 kartų stipresnis už morfiną. Kadangi jis nesukelia pripratimo, tapo vertinga medžiaga kuriant medicininį preparatą Zikonotidą, kuris skiriamas gydyti itin stiprų skausmą.   

 

Geografinis kūgenis. Conusgeographus. Mozambikas

 

Neapsigaukite, moliuskas labai nuodingas, nors ir turi gražią kriauklę.

   

Tekstilinis kūgenis. Conustextil. Vietnamas   Marmurinis kūgenis. Conusmarmoreus. Seišelių s. 

 

Ne mažiau gražia kriaukle pasižymintis ir nemažiau pavojingas. 10–15 cm dydžio kriauklė itin mėgiama kolekcionierių. 

Marmurinis kūgenis patraukė garsaus XVII a. olandų tapytojo Rembranto dėmesį. Ir nors kriauklių jis nėra tapęs, tačiau paliko grafikos darbą, kuriame marmurinis kūgenis, nupieštas atvirkščiai.   

 

KLAUSIMAI

1.Kuo unikalus aš?

2.Kodėl reikia pažinti save?

3.Ką jūs patiriate tylėdami ir ar gali tyloje gimti pokalbis su savimi, Dievu?

 

 

MUZIKA / DAILĖ.

 MENINIO KŪRINIO PROCESAS.

ĮKVĖPIMAS, INSPIRACIJA, IMPROVIZACIJA.

 

Sveiki,

Gera jus matyti.

Turiu jums klausimą 

Kada paskutinį kartą klausėtės jūros?

 

Tai kada paskutinį kartą girdėjote jūrą? 

 

kai išgirstate...

jūros ošimą...

Bangas...

Vėją...

Iš tikrųjų

Jūs išgirstate... save.

Neišsigąskit. Viskas truks neilgai.

 

Aš  visą laiką būnu čia. 

 

Aš esu jūros dalis. 

O tu? 

 

„Mes tiek grožio gamtoj ir aplinkoj rasim, 

kiek mes patys iš savęs jon įdėsim, 

pačia širdimi“

Jonas Mekas

 

Kriauklių istorijos – painios ir sudėtingos. Jos įkvėpė menininkus, mokslininkus, architektus. Leiskimės į kelionę kriauklės labirintu: sustodami, atpažindami, nustebdami.

Daugybei žmonijos išradimų pradžią davė kriauklė – paprastas ir drauge neįtikėtinai sudėtingas jūrų gamtos kūrinys. Neįkainojama dovana iš gelmių.

Kaip ir kodėl kriauklės žadina žmogaus kūrybos bei atradimų galią? Ar įmanoma žmogui pranokti gamtą – sukurti dar įspūdingesnį kūrinį?

 

Sidnėjaus operos rūmai. Architektas JørnUtzon. 1973 metai. Australija 

  

Veneros gimimas. Sandro Boticcelli. 1484˗1486 metai. Italija 

Piligrimų jūrų šukutės Pectenjacobaeus (muliažas)   

 

 

KLAUSIMAI

1.Kas turi įvykti, kad gimtų meninis kūrinys?

2.Kokie gali būti kūrybos proceso etapai?

3.Kaip iš to, kas yra, padaryti tai, kas bus? Pabandyk. 

 

 

 

BAIGIAMOJI PAMOKA. 

PASAULIS VIENTISAS IR/AR FRAGMENTUOTAS.

 

Sveiki,

Gera jus matyti.

Turiu jums klausimą 

Kada paskutinį kartą klausėtės jūros?

 

J. Tertelis. Pasiklausykite: https://www.youtube.com/watch?v=J_CE0Ecf8dk

 

 

SIŪLOMOS PAMOKOS REFLEKSIJOS. 

 

Pastebėjau. Patiko. Norėčiau pasiūlyti.

1.Kokį ryšį pastebėjote tarp buvusių pamokų ir rodyto filmo apie kriauklę?

2.Kas šiose integracinėse pamokose patiko? Kodėl? 

3.Ką norėtumėte pasiūlyti? 

 

Faktas. Jausmas. Atradimas.

4.Kokius faktus prisimenate iš šitų pamokų? 

5.Kokių jasumų patyrėte per šitas pamokas?

6.Ką naujo sužinojote apie save?