NAUJIENOS

Aplankykite Kazio Varnelio namus-muziejų
2019-10-25

Nuo lapkričio 9 dienos (kiekvieną šeštadienį) atvykus į Kazio Varnelio namus-muziejų  12 val. ir įsigijus bilietą, lankytojų lauks nemokamos ekskursijos po laisvai lankomą ekspoziciją. Artėjantis paskutinis sekmadienis – puiki proga nemokamai apsilankyti šiame muziejuje.
Prieš devynerius metus, spalio 29 d., anapilin išėjo optinio meno meistras Kazys Varnelis.
Pristatome įdomiausius faktus apie šį Lietuvos menininką ir jo kolekciją, kurios pagrindu buvo suformuoti Kazio Varnelio namai-muziejus.
Kazys Varnelis: įdomiausi faktai apie optinio meno meistrą
Prieš devynerius metus, 2010 metų spalio 29 d. anapilin iškeliavo unikali asmenybė – Kazys Varnelis (1917–2010). Talentingas dailininkas, Čikagos meno instituto profesorius, tikras Lietuvos patriotas ir aistringas kolekcininkas. Iš Žemaitijos kilusį optinio meno meistrą dailininką K. Varnelį sovietų okupacija penkiems dešimtmečiams atskyrė nuo Lietuvos. Grįžęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų kartu su žmona Gabriele jis įsikūrė Vilniuje, kur buvo atidaryti jo vardo namai-muziejus. Čia menininkas gyveno iki pat savo mirties.
Pristatome Jums kelis įdomiausius faktus apie K. Varnelį, jo kūrybą ir kolekciją.
•K. Varnelis labiausiai žinomas kaip optinio meno (oparto) kūrėjas. Septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai – tai menininko aukso amžius. Ankstyvuosiuose K. Varnelio darbuose dažniau matome juodą ir baltą spalvas, vyravusias to meto optinio meno kompozicijose, tačiau vėliau atsirado ir kitų derinių: juodos ir mėlynos, juodos ir raudonos ir kt.
•K. Varnelio paveiksluose įžvelgsite senųjų Europos kultūrų ornamentus – labirintą, serpantiną. Geometrinės abstrakcijos ir jų ritmas labai artimi lietuviškų audinių raštams.
•Vengdamas išderinti kruopščiai apgalvotą kompoziciją, menininkas savo kūrinius pasirašydavo kitoje paveikslo pusėje. Tačiau muziejuje rasite keletą darbų, kuriuos K. Varnelis pasirašė vaizdinėje pusėje. Kad būtų lengviau, išduosime raktinį žodį: ieškokite paveikslo pavadinimu „Krištolinė kaskada“.
•Paskutinį nutapytą paveikslą K. Varnelis pavadino simboliškai – „Paskutinis šūvis“. Jį nutapęs K. Varnelis nusprendė sustoti ir nebekūrė naujų. Tik pertapydavo, perdarydavo ir tobulindavo anksčiau sukurtus.
•K. Varnelio darbus saugo Niujorko Solomono R. Guggenheimo muziejus, Čikagos šiuolaikinio meno muziejus, Detroito meno institutas, Akrono meno institutas, Ajovos universiteto meno muziejus, privatūs kolekcininkai.
•1988 metais K. Varnelis surengė pirmąją personalinę parodą Lietuvoje. Vilniaus parodų rūmuose buvo eksponuotos 25 autoriaus drobės: „Utopija“, „Krištolinė kaskada“ ir kt. Paroda sutapo su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradžia – ji atsidarė birželio 14 d., kai Katedros (tuo metu Gedimino) aikštėje įvyko mitingas ir pirmą kartą viešai pagerbtos sovietinio-stalininio teroro aukos.
•K. Varnelio biblioteką sudaro daugiau kaip 9000 knygų: lituanistinio paveldo šaltinių, atlasų, meno albumų ir katalogų, įspūdingai iliustruotų ir įrištų grožinės literatūros kūrinių lietuvių, lotynų, italų, anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų ir kitomis kalbomis.
•1998 m. K. Varnelio darbai ir kolekcija iš Jungtinių Valstijų per Atlantą į Lietuvą atplukdyta penkiais konteineriais.
„Tai vizuali meno enciklopedija“, „įdomiausias ir paslaptingiausias Vilniaus muziejus“, – tokiais atsiliepimais dalinasi lankytojai, pabuvoję Kazio Varnelio namuose-muziejuje.
Paskutinis mėnesio sekmadienis – puiki proga nemokamai tuo įsitikinti patiems.

Lietuvos nacionalinio muziejaus informacija
Iliustracijoje: Kazys Varnelis savo studijoje Didžiojoje gatvėje Vilniuje, 2004 m. Fotografas Arūnas Baltėnas